Tinkamai, laiku laistoma veja yra graži, o jei trūksta drėgmės, sulėtėja augimas, žolė gelsta, vysta.
Keli patarimai, kada, ar dažnai ir kuo laistyti veją:
Kada geriau laistyti veją?
Geriausia laistyti anksti ryte – vėsiu, ramiu rytiniu oru mažiau garuoja vanduo, žolė iki karščio spėja pradžiūti. Galima laistyti ir dieną, tik turėkite omenyje, kad plieskiant saulei žolė gali apdegti – vandens lašai sukuria lęšiuko efektą. Jei laistysite per karštį, ant žolės stiebelių atsiras dėmių. Dieną galima laistyti nebent apniukusiu oru arba rudenį, kai mažiau saulės. Rekomenduojamas vakarinis laistymo laikas vasarą – nuo 16 iki 18 val., nes žolė turi pradžiūti. Jei žolė visą naktį išbus drėgna, gali atsirasti grybelinių ligų.
Ar dažnai laistyti veją?
Pirmiausia reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius: žemės pobūdį, orą ir šaknų gilumą. Svarbiausias veiksnys – oras. Karštą vasarą rekomenduojama kasdien laistyti veją. Jei vasara šilta, o dirva smėlinga, veją reikėtų laistyti 2–3 kartus per savaitę. Rudenį ir vėsiu oru pakanka laistyti kartą per 10 dienų. Svarbus dalykas – žemė tarp laistymų turi pradžiūti. Tai stimuliuoja šaknų sistemos augimą – šaknys ima augti gilyn ir pasiekia drėgmę iš giliau. Spalį, likus savaitei iki šalčių, nutraukite laistymą.
Vienas iš sunkiausių klausimų – kiek vandens reikia vejai palaistyti. Mūsų klimato juostai reikėtų nuo 20 iki 40 l vienam kvadratiniam metrui vejos. Laistykite saikingai, vejoje neturi likti balų po laistymo.
Laistymo dažnumas priklauso nuo oro ir nuo žemės pobūdžio. Jei dirva lengva, smėlinga, laistykite kas 3–4 dienas, jei molinga, pakaks palaistyti kas 7–10 dienų.
Daugiau laistoma po žolės pjovimo, aktyvaus augimo laikotarpiu ir tręšiant. Per gausiai laistant, vejoje priauga samanų, atsiranda grybelinių ligų.
Jei veja užsėta neseniai, žolė dar neišdygo, žemė turi būti visada drėgna, tad laistoma kasdien 7–10 dienų. Tolimesnis laistymas priklauso nuo dirvos pobūdžio ir oro temperatūros.
Laistymo tipai
Jaunai žolei nereikia daug vandens, nes jos šaknų sistema dar nesuformavo drėgmę sugeriančios ir sulaikančios velėnos sluoksnio. Laistoma nedaug, bet dažnai. Gausiai laistoma per sausrą, vasarą.
Netinkamas laistymas – vasarą arba per daug gausiai liejant, abiem atvejais žolė gelsta, vysta. Jei labai sausa, tinkamiausia laistyti anksti ryte.
Kuo laistyti veją
Laistymo priemones žmonės renkasi, priklausomai nuo vejos, reljefo ir pan.
Laistytuvas – paprasčiausia laistymo rankomis priemonė, idealiai tinka nedidelei vejai prie namų. Laistytuvu pasiekiamos sunkiai prieinamos vietos, jis patogus, jei nesinori aplieti takelių.
Laistymas žarna – paprastas, universalus būdas. Kartu su purkštuku puikiai drėkina, neišplauna žemių ir nepažeidžia šaknų sistemos. Galima laistyti ir be purkštuko, su pirštu kiek pridengiant žarną. Vienintelis minusas laistant rankomis – tenka gaišti laiką, tampyti žarną su purkštuku po sklypą.
Patogus variantas – perforuotos laistymo žarnos, nes visame jų paviršiuje yra nedidelių skylučių. Žarna patiesiama vejoje, ji apima gana didelį plotą.
Švytuokliniai purkštuvai – patogus įrenginys, jie paverčia vandens srovę iš žarnos lietumi, todėl neišplaunama žemė. Trūkumas – laistant išgaruoja gana daug vandens.
Apvalus purkštuvas – tarsi fontanas. Dažniausiai įrengiami keli tokie purkštuvai, puikiai tinka nedidelės vejos liejimui.
Judantis laistymo purkštuvas skirtas stačiakampio ir kvadrato formos sklypams, su juo galima nustatyti laistymo tolį ir lygį.
Automatinės laistymo sistemos reikalingos didelėms teritorijoms. Svarbiausias aspektas – sistema įrengiama prieš užsėjant veją. Šios laistymo sistemos būna stacionarios arba su iššokančiais požeminiais purkštukais.
