Labai gausiai žydinčios, lengvai prižiūrimos, gėlynui gyvybės suteikiančios nuo vėlyvo pavasario iki vėlyvo rudens – tai universaliosios ir gėlininkų itin mėgstamos saulainės. Kaip jas prižiūrėti, kad džiugintų kuo ilgiau?
Saulainės (lot. Helenium) – daugiamečiai šakniastiebiniai augalai, priklausantys astrinių (graižažiedžių) šeimai. Jų stiebas status, apaugęs lapeliais, viršūnėje vidutinio dydžio graižai sudaro skėtiškus žiedynus. Pagal legendą, ši ryškiaspalvė gėlė vardą gavo nuo gražiosios Menelajo žmonos Elenos. Tačiau ne tik savo grožiu ji vilioja sodininkus ‒ tai sparčiai augantis, gausiai žydintis ir nelepus augalas.
Svarbiausia – saulė ir subalansuota dirva
Jau iš pavadinimo akivaizdu, kad šios gėlės mėgsta saulėtą vietą. Tiesa, jos gali augti ir ten, kur dalį laiko būna pavėsis, bet tada žiedai nebus tokie ryškūs, o žydėjimas – toks gausus.
Dirvožemis saulainėms auginti turi būti laidus ir derlingas. Tam puikiai tinka gerai patręštas priesmėlis ar priemolis. Svarbiausia, kad dirvoje pakaktų maistinių medžiagų, kurias šie augalai sunaudoja intensyviam augimui ir gausiam žydėjimui.
Būtina užtikrinti, kad per vasaros sausras saulainėms netrūktų drėgmės. Tačiau perlaistyti jų irgi negalima. Užsistovėjęs vanduo saulainėms kenkia, gali lemti jų nunykimą.
Artėjant žiemai sodininkai pataria pamulčiuoti saulaines kompostu. Tai aprūpina augalo kerus maistinėmis medžiagomis, apsaugo pumpurus nuo iššalimo.
Pavasaris – saulainių persodinimo metas
Saulainės yra dauginamos kerais, auginiais bei sėklomis. Sėklos sėjamos vėlų rudenį arba pavasario pradžioje į dėžutes ar tiesiai į lysves.
Pavasarį saulaines reikia persodinti. Vienoje vietoje jos gali augti penkerius‒šešerius metus, kitaip nunyks. Rudenį šių augalų persodinti nerekomenduojama, nes gali iššalti.
Saulainės kerą sudaro pavieniai augalėliai, todėl persodinti ją nėra sudėtinga. Kastuvu iškeltas augalas lengvai subyra į atskiras dalis. Atidalijus augalą, kiekvienoje dalyje turėtų liktų po stiebelį su pumpuru.
Į vieną vietą galima sodinti du tris saulainės stiebelius. Sodinant svarbu išlaikyti tinkamą atstumą (kas 30–40 cm). Saulainėms reikia erdvės, kad gausiai žydėtų, vešėtų ir gautų kuo daugiau saulės šilumos. Persodintas augalas greitai atželia.
Pavasarį ir vasarą saulainės dauginamos auginiais. Tai daroma nuo kero nupjaunant 4–6 cm nesumedėjusias viršūnes ir sodinant jas į lysves.
Ankstyvą pavasarį saulaines rekomenduojama negausiai patręšti. Tam geriausiai tinka kompleksinės mineralinės trąšos. Vegetacijos laikotarpiu jos tręšiamos galvijų mėšlu.
Nereikli gėlynų puošmena
Iš pažiūros paprastos, bet kartu ir puošnios saulainės puikiai atrodo bet kokio tipo gėlynuose. Jos nereiklios, atsparios ligoms ir kenkėjams. Ryškūs saulainių žiedai ‒ geltoni, oranžiniai, rudi ar ugningai raudoni ‒ užburia akį. Žiedai nebūtinai vienspalviai, gali būti ir kelių pereinančių spalvų.
Skirtingų rūšių saulainės žydi nuo gegužės pabaigos iki vėlyvo rudens. Tai – dar viena jų populiarumo priežastis. Rudenį pamažu užmiegančius gėlynus jos vėl atgaivina, sušildydamos aplinką savo ryškiais žiedais.
Aukštesnes saulainių veisles patariama sodinti gėlyno galinėje dalyje. Ten jos puikiai atrodys greta kitų aukštų varpinių augalų. Mažesnės sodinamos priekyje, dera prie viksvų. Taip pat gražiai atrodo auginamos vienos, šalia krūmų.
