Tam, kad pavasario pradžioje akims netrūktų žalumos, siūlau palepinti savo kambarinius augalus, kurie nuvargę po žiemos. Galima įsigyti ir kokį naują, dar neaugintą, pavyzdžiui – jazminaitį, kuris žavi gražiais ir kvapniais žiedais. Ar kada teko auginti šią gėlę? Apie ją dar nei karto nerašėme, tad pats laikas susipažinti.
Ar žinote, kas yra jazminaitis?
Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad jazminaitis – tai ne tas lietuvių kiemuose mėgstamas jazminas, jie neturi nieko bendro, nebent tai, kad abu yra augalai ir turi panašius pavadinimus.
Tiesa, jie maloniai kvepia, bet tie kvapai skirtingi. Taip pat jie abu žydi baltais žiedais, nors jazminaičių yra ir geltonžiedžių. Juk pasaulyje tikrai netrūksta baltai žydinčių ar kvapnių augalų ir galima privardinti daugybę augalų panašiais vardais, pvz., agurkas ir agurklė, alyvos ir alyvmedžiai, aviža ir avižuolė, balanda ir balandūnė ir t.t., bet tai nereiškia, kad jie vienodi, tad painioti jazmino su jazminaičiu tikrai nederėtų.
JAZMINAITIS (Jasminum) priklauso alyvmedinių šeimai, iš kurios gerai žinome alyvas ir uosius. Jazminaičių rūšių visame pasaulyje priskaičiuojama virš 200, jos visos yra krūmai arba vijokliniai augalai, medžių jų tarpe nėra. Bet nei viena rūšis savaime neauga Lietuvoje. Dauguma jazminaičių auginami kaip dekoratyviniai augalai, o keletas – ir kaip gydomieji, vaistiniai augalai bei naudojami kvapnioms arbatoms gaminti.
Lietuvoje lauko sąlygomis galima auginti vieną, na, gal ir dvi jazminaičių rūšis, bet jos abi yra „kieti riešutėliai“, nebus lengvai auginamos. Visos kitos rūšys pas mus neblogai jausis tik kambariuose, į lauką jų vazonus galėsite išnešti tik šiltomis vasaromis.
Kuriuos jazminaičius galime auginti Lietuvoje lauke?
Pradėsiu nuo PLIKAŽIEDŽIO jazminaičio (Jasminum nudiflorum), nes jis, ko gero, pakančiausias mūsų krašto lauko klimatui. Esu jį auginusi ir jis visai neblogai žiemodavo, nutirpus sniegui vis sulaukdavau keleto žiedelių. Nors žiemomis paprastai apšaldavo šakelių galai, bet pavasarį augalas atsigaudavo, iki tol, kol vieną šaltą ir besniegę žiemą jo nenugriaužė zuikiai.
Angliškai jis vadinamas „žiemos jazminaičiu“ (winter jasminum), nes žydi žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Žiedeliai ryškiai geltoni, nedideli. Pats augalas yra įdomios formos: tai krūmas, kurio šakelės gali siekti iki 3–4 metrų ilgio, bet jos nedaug tepakyla į viršų, labiau linksta žemyn. Šakos ilgos, šakotos ir liaunos, su trilapiais ir retokais lapeliais.
Šis krūmas ne visiems gražus, tad jį labiau vertina tik tie, kas mėgsta azūriškus, išraiškingus ir subtilius augalus. Labiausiai tinka sodinti šlaituose, balkonuose ar kitur, kur nusvirusios šakos atskleidžia savo originalumą. Plikažiedis jazminaitis gali augti daliniame pavėsyje, tik tuomet mažiau žydės. Jis mėgsta drėgnesnę dirvą, gali augti ir smėlingame, ir molingame dirvožemyje, nes tai ganėtinai dirvai nereiklus augalas.
Teko matyti Lietuvoje augantį dar vieną jazminaitį, kol kas neturintį lietuviško pavadinimo – Jasminum fruticans, Klaipėdos rajone, kur pajūrinės žiemos būna mažiau šaltos ir drėgnesnės. Šis jazminaitis nėra svyrantis kaip plikažiedis, o auga stačias, tad jam tinkamose vietose gali pasiekti ir 2 m aukštį. Žydi taip pat geltonais žiedais, bet ne pavasarį, o vasaros antroje pusėje.
Tai pusiau visžalis krūmas, kuris rudenį nubarsto dalį žalių lapų, o kiti peržiemoja. Bet iš tiesų, tai nerekomenduočiau jo auginti, ypač Lietuvos regionuose, esančiuose toliau kaip 50–80 km nuo jūros, nes turėsite daugiau vargo nei grožio, augalas nebus dekoratyvus jau po savo pirmosios žiemos.
Kokius jazminaičius galima auginti Lietuvoje patalpose?
Geriau pasižvalgykime, kokius jazminaičius galime auginti kambariuose. Dažniausiai auginamas GAUSIAŽIEDIS JAZMINAITIS (Jasminum polyanthum). Tai vijoklinis augalas, tad gėlių parduotuvėse paprastai įsigyjamas vazonėlis su lanku, kurį augalas apsiveja. Šis jazminaitis labiausiai vertinamas dėl kvapnių žiedų. Tas kvapas gali būti toks stiprus, kad kai pirmą kartą gavau šią gėlę dovanų, net nebuvo įmanoma jos išlaikyti kambaryje, tad teko laikinai „ištremti“ į laiptinę, kol nustojo žydėti. Kvapnieji žiedeliai būna balti, gausūs, su penkiais žiedlapais ir panašūs į žvaigždutes. Neprasiskleidę pumpurai puošiasi žavinga rausva spalva. Lapai žali, sudaryti iš 5–9 atskirų lapelių. Savo tėvynėje Kinijoje šis jazminaitis pradeda žydėti žiemos pabaigoje ir pavasarį, tad netrukus kvapnūs šių augalų vazonėliai turėtų pasirodyti ir mūsų gėlių parduotuvėse.
Jeigu jam patiks jūsų priežiūra ir namai, tai vijoklinės gausiažiedžio jazminaičio šakos galės pasiekti iki 4–5 m ilgį. Šakeles galite drąsiai genėti, jos nebijo karpymo. Netgi patarčiau retkarčiais patrumpinti, tada augalas bus vešlesnis, neištįsęs ir puošnesnis. Jis mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį pavasario ir vasaros metu. Bet kai rudenį augalas ruošiasi ramybės periodui, tada nebereikia jo tręšti, genėti ir gausiai laistyti. Jeigu tik turite galimybę, tai būtų idealu, jei ramybės periodu šį augalą laikysite vėsiai, kur pliusinė temperatūra siekia apie 13–15 laipsnių, o laistysite minimaliai. Augalas gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje, namuose geriausiai jaučiasi ant rytinės arba vakarinės palangės vasarą ir ant pietinės palangės žiemą. Tiesa, nuo tiesioginių saulės spindulių vasarą gali lapai gali apdegti, o ir šiaip jis nemėgsta didelio karščio, tad įstiklintame balkone vasarą greičiausiai jausis prastai.
VAISTINIS JAZMINAITIS (Jasminum officinale), ko gero, pasaulyje auginamas dažniausiai, nes be kvapniųjų savybių turi ir gydomųjų. Paprastai galima įsigyti iš vaistinio jazminaičio žiedų pagamintos kvapnios arbatos, kuri turi antiseptinių, tonizuojančių, antiparazitinių ir priešspazminių savybių bei stimuliuoja laktaciją žindančioms motinoms, kurioms trūksta pieno. Kinų liaudies medicinoje vaistinis jazminaitis naudojamas hepatito gydymui. Iš žiedų išgaunamas eterinis aliejus naudojamas ne tik gydymui, kosmetikos ar higienos pramonėje, bet ir gaminant įvairius desertus: ledus, konservuotus vaisius, įvairius kepinius bei kramtomąją gumą.
Šio jazminaičio eterinis aliejus toks populiarus, nes kartais net vadinamas visų kvapniųjų aliejų karaliumi. Šis aliejus tikrai nepigus, nes, kad išgauti mažą kiekį, reikia daugybės žiedų, kurie skinami naktį, nes stipriausias augalo aromatas būna sutemus. Neskiesto aliejaus kaina internete svyruoja apie 60–120 eurų už 5 ml. Tad jei jums kas nors siūlo nebrangaus jazminaičio aliejaus, tai greičiausiai bus netikras, kuris dažnai sukelia ir alergijas arba stipriai atskiestas. Šiek tiek gydomųjų savybių turi ir šio jazminaičio lapai bei žievė.
Vaistinis jazminaitis savo išvaizda panašus į gausiažiedį, jis taip pat yra vijoklis, galintis užaugti net iki 10 m ilgio. Bet nėra ko baimintis, nes toks jis būna tik savo tėvynėje – Himalajuose, Kaukaze, Nepale, Pakistane (čia jis laikomas nacionaliniu augalu) ir kitur, o lietuviškuose kambariuose niekada tiek nepasieks.
Jo žiedeliai taip pat balti ir stipriai kvepiantys, tik žydėti jis pradeda vėliau, ne pavasarį, o vasaros metu. Vaistinio jazminaičio priežiūra panaši kaip ir gausiažiedžio.
Dar būtų galima paminėti stambiažiedį (Jasminum grandiflorum), arabinį (J. sambac), kvapnųjį (J. odoratissimum) bei ausytąjį (J. auriculatum) jazminaičius, kurie taip pat kartais auginami, bet retai kada namuose, dažniau juos galima pamatyti botanikos sodų kolekcijose ar pas augalų kolekcionierius. Jie visi pasižymi kvepiančiais bei baltais žiedais, išskyrus kvapnųjį, kuris žydi geltonai.
Kai rinksitės, kurią jazminaičio rūšį auginti ar pirksite iš jo paruoštą aromatinę arbatą – atkreipkite dėmesį, kad nesumaišytumėte su jazminu, nes teko matyti, kaip pardavėjai mugėse parduoda Lietuvoje užaugintus jazminus su užrašu „Jazminaitis“, arba džiovintų jazminų žiedų pokelius, apsimetančius jazminaičiais. Džiovinti jazminų žiedai beveik neturi nei aromato, nei vaistinių savybių, laimei tik, kad jie nenuodingi.
