Skiepijimas – nuo seno naudojama technika, kurios metu dirbtiniu būdu yra sujungiami augalai, taip siekiant išlaikyti nepakitusias vaismedžių veislines savybes. Žiemos pabaiga yra tinkamas metas skiepyti rūsyje bei sandėliuose laikomus sodo augalėlius.
1. Kas yra skiepas?
Skiepu yra vadinamas vaismedis, kurį sudaro poskiepis ir įskiepis. Įdomu yra tai, kad skiepijimas yra itin sena technika. Jau prieš 2 tūkst. metų vaismedžiai buvo skiepijami suglaudžiant du medelius. Jiems suaugus, būdavo nupjaunama viena iš viršūnių.
2. Kas yra poskiepis ir įskiepis?
Taigi skiepą (vaismedį) sudaro poskiepis ir įskiepis. Poskiepis yra įsišaknijanti vaismedžio dalis (t.y. vaismedžio šaknys), į kurią yra skiepijama norima veislė. Pagal dauginimo būdą poskiepiai yra skirstomi į sėklinius ir vegetatyvinius. Įskiepis paprastai yra ūglio dalis arba tik vienas pumpurėlis su žievės gabalėliu – akutė.
Tinkamo poskiepio parinkimas yra be galo svarbi užduotis, nes būtent nuo jo priklauso formuojamo medelio aukštis, derėjimo laikas, derlingumas, atsparumas (ligoms bei šalčiui) ir t.t. Dar labai svarbu yra gerai žinoti, kokią veislę tinka skiepyti į tam tikrą poskiepį, kad įskiepis su poskiepiu tarpusavyje derėtų.
3. Skiepijimo laikas
Sodo augalai skiepyti pradedami gana anksti. Šiuo darbu patalpoje, kurioje yra palaikoma apie 10 laipsnių temperatūra, galima užsiimti jau po Trijų karalių. Anksti skiepyti patariama, nes tada įskiepiai turės daugiau laiko pasiruošti kitai žiemai ir sutvirtėti. Pirmiausiai skiepijami yra kaulavaisiai – vyšnios ir slyvos, vėliau obelys ir kriaušės.
4. Skiepijimo priemonės
Norintiems žiemą užsiimti šiuo darbu, reikės šių priemonių:
* šviežių, nepašalusių skiepūglių arba skiepūglių, kurie buvo paruošti iš anksčiau (prieš šalčius);
* aštrių sodo žirklių;
* skiepijimo peilio;
* 10 mm pločio ir 25 cm ilgio tvirtos polimerinės plėvelės (svarbu: užrišimui negalima naudoti lipnios juostos, nes atrišant ji nuplešia žievės odelę);
* sodo tepalo (po aprišimo likusioms atviroms žaizdelių vietoms užtepti).
* 70 proc. koncentracijos spirito (aštrių įrankių dezinfekcijai).
5. Keli skiepijimo būdai žiemos metu
Paprastasis sudūrimas. Ši technika naudojama tada, kai įskiepis ir poskiepis yra vienodo storio. Įskiepio ūglis skiepijimo peiliu yra nupjaunamas įstrižai, priešingoje apatiniam pumpurui pusėje. Pjūvis turi būti 3–4 kartus ilgesnis už įskiepio skersmenį. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. Tuomet abu komponentai yra suglaudžiami, skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama polimerinės plėvelės juostele.
Pagerintas sudūrimas. Taikant šią techniką, žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo, o poskiepio žaizdų plokštumoje įpjaunama taip, kad susidarytų liežuvėlis, dėl kurio skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Taikant šį būdą, svarbu, kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. Skiepijimo vieta yra aprišama ištisai, tačiau pumpuras paliekamas neužrištas.
Pridūrimo būdas. Šis skiepijimo būdas yra naudojamas tada, kai poskiepis yra storesnis už įskiepį. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu, o poskiepis nukerpamas sekatoriumi 10 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kirpti reikia šiek tiek įstrižai. Tada aukštesnėje poskiepio pusėje reikia padaryti įskiepio pjūvį atitinkančią žaizdą. Svarbu, kad poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis bei plotis turi būti vienodi.
Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu, kad komponentai tvirčiau laikytųsi, poskiepio ir įskiepio žaizdose yra padaromi liežuvėliai. Tuomet skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele, o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu.
