Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį, pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).
Rožių nudengimas
Rožių nudengimas ne mažiau svarbus darbas negu jų uždengimas. Labai dažnai jos peržiemoja gerai, tačiau ne laiku nudengus, pavasarį gali labai nukentėti nuo vėjo, saulės ir temperatūtų kaitos. Dėl minėtų priežasčių stiebai gali nudegti ir apšalti.
Kultūrinės rožių veislės žiemos antroje pusėje jau baigia ramybės periodą, jei žemėje nelieka įšalo, ir vasario pabaigoje pumpurai dažnai būna pabudę. Tuo galima įsitikinti patikrinus. Paprastųjų erškėčių pumpurai tuo laiku dar esti ramybės stadijoje.
Baigiantis kovo mėnesiui, visos rožės jau pasiruošusios sprogti, tik kartais dar būna įšalusios šaknys. Todėl kovo mėnesį krūmus jau reikia stebėti. Žemei atšilus nuimama uždengimo medžiaga – diduma eglišakių, agroplėvelė ir pan., kad augalai gautų oro, bet dar reikia ant viršaus užmesti kelias eglišakes, kad rožės nepatirtų streso. Visiškai nudengiama, kai jau nusistovi pastovus oras, naktimis nebešąla. Rožių jokiu būdu negalima nudengti iš karto. Dangą nuėmus, dar kelias dienas reikia palaikyti pridengtas viena kita eglišake (kaip minėta prieš tai), kad augalai priprastų prie tiesioginių saulės spindulių.
Oro temperatūrai pakilus apie 3 laipsnių šilumos, nuo rožių stiebų apačios atkasamas durpių kaupas (reikalingas prieš žiemą uždengiant jų krūmus), maždaug 10 cm jų sluoksnis, o vėliau – ir likęs durpių ar žemių sluoksnis, kad augalai geriau vėdintųsi. Jei durpių yra per daug jas nuėmus, patartina išsklaidyti po visą rožyną ir supurenti žemę arba išvežti į kitą gėlyno dalį, kur durpių labiau reikia.
Laipiojančias rožes galima atidengti anksčiausiai, nes jos ne tokios jautrios žemai temperatūrai. Krūminių rožių labai svarbu išsaugoti nepažeistus ūglių pagrindus, todėl žemės ar durpių kaupus reikia išsklaidyti vėliausiai, ir tai ne iš karto, o dalimis.
Lietuvoje mūsų klimato sąlygomis rožės dažniausiai visai atidengiamos apie balandžio vidurį arba pabaigą, kai atšyla oras, priklausomai nuo tų metų oro sąlygų. Visas rožes nudengti geriausia apsiniaukusią dieną arba lietingu oru, bet jokiu būdu ne saulėtą dieną. Iš vakaro jei laukiama šalnos, rožes galima uždengti nors vienguba daržo plėvele.
Rožių genėjimas pavasarį
Pavasarį nudengtas rožes labai svarbu laiku tinkamai nugenėti. Tai atsakingas darbas (reikalaujantis žinių ir kruopštumo), nuo kurio priklausys rožių žydėjimas vasarą. Taisyklingai genimi rožių krūmai ne tik gausiai ir pakartotinai žydi, bet kartu yra ir atjauninami.
Genėjimo sėkmė labai priklauso nuo įrankių – sodo žirklių (sekatorių), peilio aštrumo. Jeigu sodo žirklės neaštrios, tai kerpant šakas, jos tiesiog būna sumaigomos, sutraiškomos. Tokios žaizdos sunkiai užgyja, ūglio viršūnė gali apmirti ar pradėti džiūti. Genėjimo metu, sekatorius ir sodo žirkles būtina dezinfekuoti. Pumpuras gerai vystysis, jeigu genint aukščiau jo paliekamas 5–6 mm ilgio stuobrelis. Visais atvejais šaką aukščiau pumpuro reikia kirpti truputį nuožulniai į priešingą nuo palikto viršutinio pumpuro pusę.
Nudengtų rožių pumpurai būna nevienodi. Geriausiai jie išsivystę viršutinėje ūglio dalyje, labai dažnai net pradėję sprogti. Vidurinėje ūglio dalyje gerai išsivystę miegantys pumpurai. Apatinėje ūglio dalyje jie yra silpniausi ir pradeda sprogti tik kai ūglis iki tos vietos nulūžta arba nupjaunamas. Genint labai svarbu, kurį viršutinį pumpurą palikti. Daugumos veislių krūmai yra glaustašakiai, todėl jų viršutinį pumpurą geriau palikti iš lauko pusės. Paliekami tik gerai išsivystę ir kuo vienodesni, nes iš nevienodų pumpurų dažniausiai formuojasi nesimetriškas, neišvaizdus krūmas.
Kada genėti? Labai svarbu rožes laiku nugenėti. Tai pirmiausia priklausys nuo pavasario ankstyvumo, taip pat nuo pumpurų būklės, kokie jie bus nudengus krūmus. Geriausia genėti tada, kai pumpurai dar nelabai išbrinkę, pas mus apie balandžio vidurį, kartais ir vėliau.
Kaip genėti? Priklausomai nuo biologinių savybių, auginimo paskirties rožės genimos stipriai, vidutiniškai ir silpnai. Genint stipriai, ant ūglio paliekami 1 arba 2, rečiau 3 gerai išsivystę pumpurai, o genint silpnai – nupjaunama tik ūglio viršūnė, paliekant 7–10 pumpurų.
Nugenėjus silpnai, iš viršutinių, iš dalies ir vidurinių pumpurų išauga trumpos šakelės, ant kurių greitai formuojasi žiedai. Iš vidutiniškai nugenėtų ūglių išauga jau gerokai ilgesni stiebai ir stambesni žiedai, bet jie žydi vėliau ir iš krūmo išauga mažiau žiedų.
Stipriai nugenėjus, išauga ilgi stiebai ir kokybiški žiedai, tačiau jie pražysta dar vėliau ir būna mažiau žiedų. Arbatinės hibridinės rožės taip nugenėtos pražysta net 2–3 savaitėmis vėliau, negu mažai nugenėtos. Auginant rožes žiedams skinti, reikia genėti tik stipriai.
Genėjimo stiprumas dar priklauso ir nuo dirvožemio savybių. Lengvose priesmėlio dirvose augančios rožės genimos mažiau nei sunkiose, gerai įtręštose priemolio dirvose. Taip pat skirtingai genima jaunus ir suaugusius krūmus. Jauną, antraisiais metais po sodinimo krūmą pavasarį patartina genėti vidutiniškai, pjaunant virš 3 arba 4 pumpuro, ir pašalinti visus silpnus ūglius. Senesnių krūmų ant kiekvienos šakos išauga po du ar daugiau ūglių, taip pat vienas arba daugiau stiprių ūglių iš krūmo apačios. Todėl dvimetes ir senesnes šakas patartina genėti daugiau pjaunant virš pirmo, antro arba trečio pumpuro, o vienmečius stiprius ūglius genėti mažiau.
Prieš pradedant genėti, pirmiausia reikia išpjauti ar su sekatoriumi iškirpti visus sergančius, pažeistus, išdžiūvusius stiebus, taip pat silpnus praėjusių metų ūglius. Jei krūmas tankus, išpjauti į krūmo vidų augančius ūglius. Normaliai suaugusio krūmo turi likti ne daugiau kaip 5–6 pagrindinės šakos. Tokio krūmo visuomet bus geresnės apšvietimo, vėdinimosi sąlygos, žiedai puošnesni, ryškesnių spalvų.
Apšalusias rožes reikia nugenėti stipriai iki sveiko gerai išsivysčiusio pumpuro. Be to, jos genimos vėliau, kai jau pumpurai ryškiai pradėję sprogti. Kartais smarkiai apšalę krūmai pradeda sprogti tik gegužės mėnesį.
Praėjus 2-3 savaitėms po genėjimo, rožių krūmus reikia atidžiai apžiūrėti. Per tą laiką visi sveiki pumpurai jau būna išsprogę ir pradėję vystytis. Ūglius, kurie auga į krūmo vidų, geriau iš anksto išlaužti arba bent praretinti. Kartu reikia išpjauti ir silpnus ūglius, taip pat tuos, ant kurių dar neišsprogę pumpurai. Kartais sugrįžus šaltiems orams, nugenėti krūmai apšąla, tuomet juos reikia nugenėti pakartotinai.
Atskirų rožių grupių genėjimas
Arbatinės hibridinės rožės. Arbatinių hibridinių rožių žiedai formuojasi ant pirmamečių, gerai išsivysčiusių ūglių, nežiūrint iš kurios krūmo dalies jie išaugtų. Nupjovus pirmojo žydėjimo žiedus, iš viršutinių pumpurų pradeda formuotis antros eilės ūgliai, kurie sudaro žiedpumpurius ir pražysta antrą kartą. Paskui nupjovus žiedus, formuojasi trečios eilės ūgliai ir pan. Arbatinės hibridinės rožės pavasarį genimos, paliekant ant kiekvienos šakos po 2-3 gerai išsivysčiusius pumpurus, paliekant 25-35 cm aukščio krūmus. Vešliai augančių veislių rožes galima genėti, paliekant po 4-5 gerai išsivysčiusius pumpurus. Genint jaunas rožes, jų antramečius krūmus palikti žemesnius, iki 25 cm aukščio, nes iš apačios išaugs nauji vešlūs ūgliai ir tą pačią vasarą žydės.
Floribundinės rožės. Floribundinės rožės auginamos aplinkai puošti. Jų žiedai visada būna susitelkę į didelius žiedynus ir vienu metu juose žydi po keletą žiedų. Floribundines rožes reikėtų genėti taip, kad anksčiau pražystų ir žydėtų kuo ilgiau bei gausiau. Šias rožes su kai kuriomis veislių išimtimis galima genėti vidutiniškai, paliekant krūmus 40-50 cm aukščio, paliekant ant šakos 4-6 gerai išsivysčiusius pumpurus (t.y. apie 8-10 cm ilgio ūglius). Žiedynai formuojasi nuo pat krūmo apačios. Per smarkiai nugenėtos rožės pražys žymiai vėliau, kai kada net rugpjūčio mėnesį.
Stambiažiedės rožės. Stambiažiedės (Grandiflora) rožės genimos kaip arbatinės hibridinės, tik šiek tiek mažiau.
Remontantinės rožės. Remontantinės rožės per vasarą žydi 2 kartus – birželio pabaigoje ir rugsėjo mėnėsį. Pirmą kartą žydi gausiau, antrą – silpniau, ne taip gausiai. Šių rožių žiediniai ūgliai išsivysto tik iš viršutinių ir vidurinių pumpurų, o iš apatinių – vegetatyviniai. Todėl jų vienmečius, labai išaugusius ūglius patartina genėti silpnai, o menkesnius – stipriai. Normaliai augančiam krūmui paliekamos 4-6 praėjusių metų šakos, kurios genimos silpnai, o praėjusiais metais žydėjusios šakos ir vienerių metų silpni ūgliai genimi stipriai, paliekant 1-2 pumpurus. Iš šių pumpurų išaugs stiprūs ūgliai, kurie žydės sekančiais metais. Taip genint, galima suformuoti net 1,5 m ar aukštesnius, labai gausiai žydinčius krūmus. Antrą kartą gausiai žydės, jeigu su trumpais žiedynkočiais bus iškirpti pirmą kartą žydėję žiedai.
Laipiojančios rožės. Laipiojančios rožės auginamos prie įvairiausių atramų, formuojamos iš jų arkos, kolonos. Šios rožės auga labai sparčiai, kai kurių veislių per vegetaciją gali išaugti ir net iki 4-5 m. Daugumos veislių žiedai formuojasi tik ant praėjusių metų stiebų ir žydi vieną kartą. Kad krūmas gausiau žydėtų, labai svarbu per žiemą išsaugoti visus paliktus stiebus – 4-5 žydinčius stiebus ir tiek pat naujų ūglių. Pavasarį jas reikia labai mažai genėti – iškirpti tik pažeistas šakas. Žydėjusių stiebų žiedinės šakelės sutrumpinamos ir paliekami 2-3 pumpurai. Reikia atkreiti dėmesį, kad šakelės (kurios paliekamos su keliais pumpurais) turi būti ne plonesnės kaip 3-4 mm storio, kad paskui išlaikytų žydinčius žiedus. Iš paliktų pumpurų išauga naujos žiedinės šakelės. Senesnių kaip dvejų metų šakų palikti nepatartina, nes iš jų kasmet išauga vis mažiau žiedinių šakelių.
Parko rožės. Ši rožių grupė pasižymi didesniu krūmo aukščiu nei floribindinės ar arbatinės hibridinės rožės. Jiems nereikalingos atramos. Parko rožėms priklauso senosios sodo rožės, atsparios šalčiui bei ligoms ir šiuolaikinės, kurių puošnūs būna ne tik žiedai, bet ir lapai, šakos, vaisiai ar net spygliai, be to labai gausiai ir ilgai žydi. Parko rožės daugumoje žydi vieną kartą, ilgai – apie 1,5 mėnesio, tačiau yra išimčių, kai kurios veislės žydi du kartus. Pirmiausia išpjaunamos senos šakos ir silpni pirmamečiai ūgliai. Genėjimas iš dalies priklauso ir nuo krūmo augimo. Sparčiau augančias reikia genėti mažiau. Krūme dažniausiai paliekamos 6-7 pagrindinės šakos. Jos patrumpinamos tik tiek, kad krūmas gražiai atrodytų, būtų kompaktiškas.
Stiebinės rožės. Stiebinių rožių kaip ir krūminių, pirmiausia išpjaunamos visos pažeistos, silpnos ir vainiką tankinančios šakos. Genint labai svarbu teisingai palikti tokį viršutinį pumpurą, iš kurio augtų šaka pageidautina kryptimi. Šios rožės genimos kiek mažiau nei tos pačios veislės krūminės.
Besidriekiančios (šliaužiančios) rožės. Besidriekiančios rožės augdamos sudaro žalią paklotą, pakartotinai žydi per vasarą, atsparios ligoms ir šalčiui. Sutankėjusios ir silpnos šakos iškerpamos, o paliekamos pagrindinės šakos iki 40-80 cm ilgio. Kuo ilgesnės šakos paliekamos, tuo gausiau žydės ir atrodys puikus žydintis kilimas. Kur buvo žiedynai, paliekami ūgliai iki 2,5 cm ilgio su 2 pumpurais.
Rožių priežiūra po genėjimo
Apgenėjus rožių krūmus, kol dar neišsiskleidę pumpurai, nuo ligų būtina nupurkšti vario preparatais, tai dezinfekuoja žaizdas. Kaip purkšti perskaitykite instrukcijoje. Po genėjimo prieš žemės supurenimą, patartina patręšti kompleksinėmis trąšomis arba kompostu. Labai tinka pavasariniam pagrindiniam tręšimui naudoti ilgalaikes lėtai tirpstančias trąšas „Osmocote“. Apie krūmus (truputį atkasus žemę) reikia išbarstyti po šaukštą šios trąšos ir paskui užberti žeme, kad po lietaus vanduo nenuplautų trąšų. Paskui vasaros metu jei reikia, papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis.
