Kaip ir kiekvienais metais, artėjant didesniems šaltukams, tenka suskubti pasirūpinti rožėmis, kad jos ištvertų žiemą ir džiugintų savo puošnumu kitą sezoną. Patarimais, kaip jas paruošti šaltajam sezonui, sutiko pasidalinti rožių augintojas Ričardas Elijošius (Roziusodinukai.lt).
Rožių paruošimas žiemos poilsiui – be galo svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį. Kad rožės džiugintų savo žiedais sekančiais metais, svarbu, kad jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės, nuo jo paruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdo.
Rožių tręšimas rudenėjant
Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje rožių augintojas šių gėlių rekomenduoja nebetręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą reikia patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Taip rožės geriau pasiruoš žiemai, sutvirtės jų šaknų sistema, maisto medžiagos kaupsis storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys bus labiau koncentruotos ir rožių krūmelis atlaikys didesnius šalčius.
R. Elijošius sako, kad klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį, tačiau maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti. Iki žiemos ūgliai nespėja sumedėti ir sušąla. Toks rožės krūmelis skursta ir dažnai net žūsta.
Ar rožes reikia genėti rudenį?
Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau rožių auginimo ekspertas teigia, kad ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats. Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėliau nespėja pasiruošti žiemai.
Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali skirtis, atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Pavyzdžiui, besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek ilgesni (30-40 cm). Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, nes jos žydi ant antramečių ūglių.
Jų, kaip ir parko rožių, pašalinamos tik senos, apmirusios šakos. R. Elijošius sako, kad gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.
Ekspertas pabrėžia, kad kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiamos tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūva, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti.
Nuo žemės aplink rožės krūmelį reikia nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.
Rožių dengimo ypatumai
Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje arba gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. R. Elijošius tvirtina, kad lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės ir palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.
Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki 5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis. Tai yra geriausia dengiamoji medžiaga, nes jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.
Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus jos gali žūti.
Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Ekspertas sako, kad labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame patale rožių krūmeliai kuo puikiausiai išsimiega iki pavasario.
