Pavasarį sode ar kieme dirbate ne tik jūs – dirba ir gamta. Ne visus jos darbus taip lengvai pastebime, tačiau ant išpuoselėtos pievelės atsiradusio kauburio nepastebėti sunku. Tai reiškia du dalykus. Pirma – kieme turite kurmį, antra – diplomatiškai su juo susitarti nepavyks. Todėl lieka kalbėtis jam suprantama kalba.
Tačiau ar kurmį reikia vyti? Jei kurmiarausių radote darže, reikėtų žinoti, kad kurmiai tiesioginės žalos jūsų auginamoms daržovėms nedaro ir jų neėda– jie yra gyvaėdžiai, todėl rausdami nebent gali kliudyti jų šaknis. Kai kurie kurmius išnaikinę sodininkai netrunka pastebėti, kad vėliau reikia kovoti su kitais sodo kenkėjais. Vieni iš jų kurkliai, kurie tiesiogiai minta jūsų derliumi. Jie irgi gyvena tame pačiame dirvožemio sluoksnyje ir jais kurmiai minta. Taip pat manoma, kad kurmis netgi aeruoja jūsų sklypą. Todėl pasirinkimas ar juos palikti, išvyti ar naikinti priklauso tik nuo jūsų.
Atbaidymas. Kurmio atbaidymo būdai yra trys.
Atbaidymas garsu
Atbaidymas cheminėmis priemonėmis
Atbaidymas tinklu
Pamėginti atbaidyti garsu yra gana paprasta. Teoriškai tai padaryti užtenka tiesiog ant nedidelio strypo pamauti butelį ar skardinę – toje vietoje rausdamas kurmis kels vibracijas ir judins jūsų įrengtą konstrukciją. Vis dėlto ją judins ir bet koks vėjelis, be to, nuomonės, ar ši priemonė tikrai veikia, išsiskiria. Tad galima netgi lažintis, kas vėjuotesnę dieną greičiau neišvers keliamo triukšmo – jūs ar kurmis. Grožio sklypui tai taip pat neprideda.
Kur kas tylesnis ir mažiau matomas būdas yra ultragarsiniai prietaisai. Tiesa, toks sprendimas yra ir brangesnis – vienas prietaisas kainuoja 7-8 eurus, be to rekomenduojama nusipirkti bent kelis. Taip pat kiekvienam iš jų reikalingi elementai. Jų kiekis priklauso nuo sklypo dydžio – tokio prietaiso instrukcijose paprastai parašomas veikimo radiusas, tiesa, prisiminkite, kad molingame dirvožemyje garsas sklis arčiau, itin derlingame dirvožemyje – toliau. Kurmis, išgirdęs nemalonų garsą stengsis palikti teritoriją.
Tiesa, ne visi išbandę šią priemonę lieka patenkinti. Priežastys gali būti įvairios: nekokybiškas gaminys, neteisingai sustatyti prietaisai (reikėtų statyti ne sklypo kampuose, tačiau dėti ir centre bei stebėti, kad garso sklidimo teritorija persidengtų), per mažai prietaisų, per trumpas naudojimo laikas – pradėjus juos naudoti, kurmio aktyvumas dėl patiriamo diskomforto gali netgi padidėti. Tačiau tai gali būti ir ta situacija, su kuria susiduria naikinantys tarakonus – pažįstami rekomenduoja puikią priemone, kuri jiems padėjo, o jums ji neveikia. Kurmis nėra toks jau paprastas gyvūnas, todėl vienomis sąlygomis tai gali suveikti geriau, kitomis – apskritai neveikti.
Atbaidymas cheminėmis medžiagomis. Nežinia, kiek tiksliai tai galima pavadinti chemine priemone, tačiau teigiama, kad kurmį atbaido į kurmiarausį įmesta papūdyta silkės galva. Įtariai žiūrintys į tokius patarimus, gali apsilankyti specializuotose parduotuvėse ir nusipirkti gyvūninės kilmės maistą primenantį jauką ar priemones padengiančias kurmių maistą nemaloniomis medžiagomis, nemalonų kvapą skleidžiantį skystį ar panašius produktus.
Tinklai nuo kurmių. Tai brangiausias, tačiau vienas efektyviausių būdų. Jo esmė – patiesti specialų tinklą po žeme taip, kad kurmis paprasčiausiai negalėtų patekti į jūsų sklypą. Kurmių prevencijai skirti tinklai gaminami iš polipropileno – plastiką primenančios medžiagos. Jų akutės gali būti skirtingo dydžio, tačiau gamintojas jas parenka tokias, kad kurmis nepralystų. Galvą gyvūnas gal ir iškiš, tačiau dėl savo fiziologijos neprakiš letenų.
Įrengti tokį tinklą geriausia dar prieš įrengiant veją. Jis klojamas negiliai – 7-8 centimetrai nuo žemės paviršiaus. Taip apsaugoma netgi nuo kurmio pavojaus iš viršaus – žvėrelis atklydęs į sklypą per paviršių ir pradėjęs rausti ras tinklą, kuris paliks jam mažai erdvės gyventi. Tiesiant tinklą, svarbu padaryti užlaidas – sujungimai yra silpniausia tinklo vieta, o kurmio rankos – tvirtos, todėl radęs tarpelį, jis gali tinklą praardyti. Nereikėtų gailėti ploto – kad būtumėte tikri, darykite po 10 cm užlaidas. Toks tinklas prie žemės tvirtinamas su smaigais. Patartina iškloti visą sklypo želdinių plotą.
Tiems, kurių veja žaliuoja jau senokai, todėl pakišti po ja tinklo nėra galimybių, išeitis galėtų būti vertikalus sklypo perimetrą juosiantis tinklas. Jį reikėtų tvirtinti apie 70 cm molžemyje ir apie 1 metrą smėlžemyje.
Spąstai. Tačiau būna, jog nepadeda niekas, tuomet patikimu sprendimu tampa spąstai. Norint efektyviai jais pasinaudoti prireiks įgūdžių, tačiau po pirmų pagautų kurmių sodininkai paprastai supranta, ką galima padaryti geriau ir kur statyti efektyviausia.
Spąstai būna įvairių konstrukcijų, tačiau iš esmės dviejų rūšių – mechaniniai ir vamzdeliniai.
Mechaniniai spąstai laikomi efektyvesniais. Jų principas toks – kurmis, keliaudamas po jūsų sodą prisirausia iki spąstų ir pajudina juose įtaisytą jutiklį. Jutiklis aktyvuoja spąstus ir gyvūnėlis greitai iškeliauja į geresnę vietą. Daugelyje tokio tipo spąstų yra indikatorius, kuris paliekamas kyšoti paviršiuje – taip matysite, kad spąstai kažką pačiupo.
Specialistai pataria įsigyti bent pora tokių spąstų ir statyti juos abiejose urvo pusėse. Prisiminkite, kad nebus jokios naudos, jei spąstus spęsite ant kurmiarausių kauburių. Juos reikia užkasti kurmio judėjimo takuose, nelabai giliai.
Vamzdeliniai spąstai taip pat statomi takuose. Jų principas toks – besirausdamas kurmis įstringa vamzdelyje ir negalėdamas ištrūkti bei nerasdamas maisto nudvesia. Tiesa, tokie spąstai neturi jokių indikatorių, todėl teks patiems juos atkasti ir patikrinti, ar kažkas pagauta.
Statant spąstus svarbu prisiminti, kad kurmis yra jautrus kvapams, todėl gali nesiartinti prie jam neįprastai, o net dažnai ir priešiškai kvepiančių spąstų. Spąstus reikėtų dieną kitą palaikyti užkasus po žeme (neužstačius jų) – taip jie įgaus šiek tiek žemės kvapo. Nepakenks žemėmis įsitrinti ir rankas.
