Skruzdės vienu atveju atrodo panašios į kitus lauko gyvūnus – esame pripratę, kad jos gyvena sode ir nelabai tikimės, kad jos staiga užsimanys apsigyventi mūsų namuose. Juk sklype gyvenantis ežys ar kurmis taip nepadarytų. Būtumėte iš dalies teisūs, nes sode gyvenančios skruzdės iš tiesų vengia ateiti į namus. Tačiau yra ir daugiau skruzdžių rūšių. Taigi, kokios rūšys mėgsta apsigyventi namuose ir kaip užkirsti tam kelią?
Lietuvoje gyvena apie 40 skruzdžių rūšių, tačiau namuose dažniausiai aptinkamos rudosios faraoninės skruzdės (Monomorium pharaonis). Jas atpažinsite iš gelsvai rusvos spalvos ir atspalvių.
Juodosios (Lasius niger) skruzdės būna juodos ir tamsiai rudos, palyginti nedidelio dydžio – tai mažiausios šalyje aptinkamos skruzdės. Įdomu tai, kad ši rūšis yra atkeliavusi iš kitų šalių ir Lietuvos klimatinės sąlygos joms nėra pačios palankiausios, todėl kaip ir minėta, jos dažniausiai ir įsikuria patalpose. Jei namuose pastebėjote vieną kitą juodąją skruzdę, nereikia pernelyg jaudintis – joms kur kas mielesnė natūrali aplinka ir dažniausiai jos pačios ieškos kelių atgal į gamtą. Žinoma, daugiau šios rūšies skruzdžių galite rasti privačiuose namuose su kiemais, jos atsiranda blogai izoliuotose verandose, pirmo aukšto virtuvėse, lauko laiptų konstrukcijose ir panašiai.
Labai retai, bet namuoe apsigyvena ir raudonosios ugninės skruzdėlės (Formica sanguinea).
Iš kur skruzdės jos ateina į namus?
Kadangi skruzdės yra labai mažos, joms nereikia didelių angų – tai gali būti ventiliacija, vamzdžiai ir panašiai. Kitas būdas – netyčia įsinešti keletą jų su daiktais. Jei viena iš tokių skruzdžių yra apvaisinta, laukite bėdos – ji dės kiaušinėlius, o naminis skruzdėlynas didės.
Tačiau galbūt nereikėtų bijoti, juk jei sąlygos netinkamos, skruzdė namuose neliks? Bėda, kad skruzdei užtenka labai nedaug – reikia vietos pasislėpti ir šiek tiek maisto. Skruzdžių gali atsirasti net ir pakankamai tvarkinguose namuose. Skruzdės gali įsikurti sienose, grindų tarpuose, sandėliukuose, maisto tarose, šiukšlių dėžėse, tualetuose, spintelėse. Kitos sąlygos reikalingos skruzdžių gyvenimui yra šiluma, drėgmė ir šiek tiek maisto, pavyzdžiui, puvėsiai, saldūs produktai (cukrus, duonos gaminiai, uogienė, medus, sultys), mėsa, žuvis, riebalai. Dažniausiai daugiau skruzdžių namuose atsiranda vasarą, kadangi šiuo metų laiku joms veistis yra palankiausios sąlygos.
Geriausia atsikratyti pirmaisiais įnamiais – pastebėję vos keletą skruzdžių, nenumokite į jas ranka ir bent jau pasidomėkite, ar namiškiai nėra matę daugiau, apeikite kampus, vietas šalia maisto produktų, patikrinkite gėlių vazonus ir panašiai. Negali žinoti, gal tai tik viena skruzdė, o gal ir invazijos pranašas. Kur kas lengviau pasirūpinti viena ar keliomis skruzdėmis nei skruzdėlynu.
Kaip tvarkytis su skruzdėmis namuose?
Kaip minėta, nesant tinkamoms sąlygoms, skruzdės pačios po truputį išnyks. Joms reikalingas maistas, o kadangi (tikėkimės) specialiai jų nešeriate, reikia išsiaiškinti, iš kur jos gauna ar galėtų gauti maisto. Apžiūrėkite ir išvalykite įvairius plyšius, kur matote ar manote, kad galėtų būti užkritę maisto – skruzdės nėra dideli vabzdžiai, todėl ir maisto joms turėtų užtekt nedaug.
Jei skruzdžių vis daugėja, yra tikimybė, kad jūsų bute įsikūrusi jų motinėlė yra gyva ir deda kiaušinėlius. Šie vabzdžiai, jei gauna geras sąlygas, tikrai nesnaudžia – teigiama, kad viena motinėlė gali padėti iki 300 kiaušinėlių.
Skruzdėlynas tiek gamtoje, tiek jūsų namuose turi aiškią hierarchiją. Darbininkės neša maistą motinėlei, tad net ir sunaikinus jas mechaniškai, populiacija gali išlikti nepakitusi, nes iš motinėlės sudėtų kiaušinėlių, išsivystys nauji vabzdžiai. Motinėlė gyvena atokioje namų ar skruzdėlyno vietoje ir į paviršių neišlenda. Per savo gyvenimą ji gali pagimdyti dar kelias motinėles ir šis procesas tęsis, tad reikia arba užkirsti kelią maistui keliauti pas motinėlę, arba patiekti “specialų pasiūlymą” – insekticidais paveiktą maistą.
Egzistuoja užtikrintas būdas pasiekti motinėlę, nors naikinimo procesas gali užtrukti net iki mėnesio ir ilgiau. Skruzdės darbininkės paprastai turi savo takus ir dažniausiai jais vaikšto nuolatos. Todėl takų vietose reikėtų palikti specialų masalas su feromonais, kurie privilios vabzdį ir insekticidais. Insekticidai gali būti tiek skysti, tiek miltelių pavidalo. Radę tokį užnuodytą masalą, darbininkės neša jį motinėlei.
Dar vienas patikimas būdas galėtų būti aptikti ir sunaikinti skruzdžių lizdą, tačiau tai padaryti gana sunku.
Kaip ir kone visose srityse, norintys natūralumo dažnai linksta į liaudies patarimus. Teigiama, kad veikia šie dalykai: actas, apelsinų žievelės, druska, kavos tirščiai, saulėgrąžų aliejus, sutrinta kreida, lapai: petražolių, citrinų, tabako, pelynų, pomidorų, riešutmedžių, mėtų ir lauro, uogienė su mielėmis. Visus šiuos būdus galite rasti įvairioje literatūroje, tačiau problema čia yra dviguba – sunku patikrinti, ar jie tikrai veikia, antra, tai išsprendžia tik skruzdžių darbininkių problemą.
Kaip užsiimti skruzdžių prevencija?
Galiausiai, visi žinome paprastą tiesą – jei nelaukto svečio neįsileisi, nereikės jo ir išprašinėti. Be kitų gyvių, tas pats galioja ir skruzdėms. Reikėtų vadovautis paprastomis taisyklėmis:
Užsandarinkite plyšius. Skruzdės neturėtų laisvai atklysti pas jus, nesvarbu ar iš lauko, ar iš gretimų būstų. Tai apskritai universalus patarimas, nes į namus tokiu būdu gali patekti ne tik skruzdės, tačiau ir kiti kenkėjai.
Palaikykite švarą. Sugedusius maisto produktus iškart išmeskite į bendrą ar kiemo konteinerį. Nenaudojami produktai, jei vabzdžiai gali į juos patekti jiems yra puikus maisto šaltinis. Nepatingėkite išvalyti visų virtuvės pakampių, nukritusius ar išsiliejusius produktus nuvalykite.
