Pagaliau išlindusi saulė jau greitai gins gyventojus į kiemus kepti mėsos ant ugnies. Vienas iš tradicinių šilumos šaltinių yra malkos, tos pačios, kurias, tikime, jau džiovinate žiemai. Tačiau šašlykinė ar lauko židinys nėra kieto kuro katilas ar įprastas židinys – jose ruošiate maistą sau, todėl į kai kuriuos niuansus verta atkreipti dėmesį.
Kepimui. Šalies kiemuose, ko gero, vis dar dažniausiai kepama mėsa yra šašlykai. Jie, žinoma, kepami ne ant tiesioginės ugnies, o ant žarijų, tačiau ir čia yra kelios taisyklės, kokias malkas rinktis.
Visų pirma, jeigu namų katilui malkos turėtų būti džiovinamos sezoną ar idealiu atveju – du sezonus, kiemo kepimui skirtos malkos gali būti ir šiek tiek drėgnesnės. Dar daugiau, labai sausos malkos greitai sudegs ir nesuteiks tiek šilumos, kiek norėtumėte. Tačiau malkos visgi turi būti labiau sausos, nei drėgnos. Drėgnesnės malkos skleis mažiau šilumos, prasčiau degs, smilks, jų reikės daugiau, dūmai bus aitresni, bus išskiriama daugiau dervų.
Šašlykams rekomenduojamos šių rūšių malkos: beržas, juodalksnis, baltalksnis, liepa, įvairių vaismedžių malkos, jeigu negaila – ir ąžuolinės. Anglys kepimui, kurias galite nusipirkti prekybos centre, dažniausiai būna pagamintos iš beržinių malkų. Nerekomenduojama dėti spygliuočių, dėl jų sakuotumo, taip pat atsargiai elgtis su uosinėmis malkomis, nes jos labai įkaista.
Prisiminkite, kad maisto ruošimui negalima naudoti šalutinių produktų. Statyboje panaudotos lentos, gali būti padengtos įvairiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, laku, impregnantais), todėl iš tokių medžiagų nevalia kurti laužo jūsų maistui ruošti. Net jeigu nežinia iš kur atsiradusi lentelė ar pliauska neatrodo įtartina, daug saugiau yra pačiam pasigaminti malkų, jau nekalbant apie kitus degius, tačiau į laužą paprastai nededamus dalykus.
Mėsos rūkymui. Mėsa ir žuvis rūkoma specialiose rūkyklose. Čia dūmo aromatas išties svarbus, tad būtina pasirinkti tinkamą medieną. Rūkymui ypatingai tinka vaismedžių mediena, kadangi tokios malkos yra kaitrios ir suteikia maistui savito kvapo. Į rūkyklas galima dėti ir ne tik malkas, o ir minkštųjų lapuočių pjuvenas, lapuočių trūnėsius, tačiau reikia būtinai pašalinti žievę.
Kaip paruošti malkas kepimui. Šašlykams ir kitokiam mėsos kepimui geriausiai tinka smulkios malkos. Visuomet rekomenduojama nulupti medžio žievę, o malkas skaldyti smulkiomis, iki 20 centimetrų storio pliauskomis ir padžiovinti. Katilui malkos džiovinamos iki 15-20 %, tačiau kaip minėta, kepimui ant laužo jos gali būti drėgnesnės, gali pakakti ir poros mėnesių džiovinimo. Kita vertus, be atitinkamų prietaisų tikslų malkų drėgnumą sunku nustatyti, o dar neišdžiūvusias malkas nesunku atpažinti vizualiai.
Džiovinant malkas, jas reikėtų uždengti nuo kritulių, tiesioginės saulės šviesos, tačiau labai svarbu, kad būtų tinkamas vėdinimas. Nereikia persistengti – geriausia, jei malkas iš viršaus saugos apsauga nuo lietaus (stogelis), tačiau nėra taip baisu, jei lauko sąlygomis šiek tiek lietaus patenka iš šono. Tikrai nerekomenduojama malkų dengti plėvelėmis ar kitais panašiais metodais – taip tik sutrikdysite natūralią ventiliaciją. Užtenka rasti sausą vietą arba įrengti malkinę.
