Sulaukėme trumpo ir konkretaus klausimo iš skaitytojo: “Noriu įsirengti kūdrą – kokių leidimų reikia, kokių reglamentų negaliu pažeisti, ir ar ji gali užimti 10 arų ploto?”. Į klausimą atsako Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Zabulienė.
Dirbtinių vandens telkinių (kūdrų) įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas įsakymu Nr. D1-590/3D-583.
Šis aprašas nustato apribojimus kurioje teritorijoje draudžiama įrengti kūdrą, pavyzdžiui, pelkių ir šaltinynų teritorijose, pievose ir akmenynuose, miško žemėje ir kitur, taip pat nustato sąlygas kaip reikia įrengti kūdrą: užtikrinti, kad nebus sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir kita.
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalus atstumai nuo šių objektų:
* Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
* Siekiant apsaugoti saugotinus medžius nustatyti atstumai iki medžių. Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.
Pastebėtina, kad aprašas nenustato asmenų tarpusavio santykių ir konkrečių atstumų iki kitų sklypų ir objektų jame.
Taip pat pažymime, kad planuojant įrengti kūdrą reikia išspręsti klausimą dėl iškasto grunto panaudojimo, nes įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti informaciją apie planuojamą įrengti dirbtinį vandens telkinį Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, kūdros ar tvenkinio vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija arba su Aplinkos apsaugos agentūra, jei teritorija neturi direkcijos.
Asmuo, derindamas dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su nurodytomis institucijomis, raštu pateikia laisvos formos prašymą. Su prašymu teikiama ši informacija:
* dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis;
* žemės sklypo planas su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;
* kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.
Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su savivaldybe, pateikia laisvos formos prašymą. Su prašymu teikiamas ir melioracijos statinių planas masteliu 1:2000 su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.
