Dienos, kai kone kas savaitę užvesdavote savo žoliapjovę, jau eina į pabaigą – vejos augimas lėtėja, ją nukloja lapai, o netrukus ant jos pamatysime ir sniego. Iki pavasario galėsite veją pamiršti, tačiau tikriausiai norėsite kitais metais išvengti papildomų problemų ir ligų. Dėl to veja pasirūpinti reikia dar rudenį.
1. Tręšimas
Netiesa, kad rudenį vejos negalima tręšti, tačiau reikia labai gerai atsirinkti trąšų rūšį.
Šiuo metu geriau nebetręšti vejos azotinėmis trąšomis – vėlyviausias laikas buvo pirmoji rugsėjo pusė. Azoto trąšos paskatina vejos augimą, tačiau apsunkina jos žiemojimą.
Kita vertus, dar galite patręšti savo veją fosforu. Jis padės šaknims tvirtėti ir ilgėti. Taip būsite tikri, kad veja tinkamai peržiemos. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip iki spalio vidurio. Fosforo kiekis trąšose turėtų būti apie 10-15 proc.
2. Sėjimas
Taip, rudenį veją galima ir sėti, tiesa sakant, neretai teigiama, kad tai pats geriausias metas – dėl to, kad yra užtektinai drėgmės, o pati dirva dar nespėjusi atšalti.
Tai geras metas užsėti prasčiau augusius plotus arba pasėti naują veją. Tiesa, jeigu planuojate sėti pavasarį, rudeniop galite bent jau pasiruošti juodžemio sluoksnį – jei auginsite jas naujame dirvos sluoksnyje, paskleiskite jį jau iš rudens. Taip jis tinkamai susigulės ir sėklos pavasarį augs sklandžiau.
3. Kalkinimas
Ruduo taip pat yra geras laikas nukalkinti savo dirvą. Savaime suprantama, ne kiekvienai vejai to reikia. Tinkamas vejos pH yra maždaug 5,6-7,2, tad rūgštingumui nukritus žemiau 5,6, būtų gerai ją nukalkinti.
Taip tiksliai rūgštingumas nustatomas specialiu tyrimu, tačiau ne kiekvienas iš mūsų taip skrupulingai rūpinamės veja.
Galima tiesiog prisiminti, kad bet kuri veja ilgainiui linkusi rūgštėti, todėl reikia žiūrėti ar neatsiranda samanų ar netgi našlaičių – šie augalai žinomi kaip mėgstantys rūgštinę terpę.
Taip pat saugu tiesiog profilaktiškai nukalkinti dirvą maždaug kas penkerius metus. Naudojamos gesintos kalkės, jų į vieną kvadratinį metrą rekomenduojama išberti ne daugiau nei 0,5 kg.
4. Skarifikavimas
Augant vejai, ilgainiui jos apatiniame sluoksnyje kaupiasi veltinis iš nuokritų bei sausos žolės. Veja tampa ne tokia vešli, dirva gauna mažiau deguonies.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog viskas yra gerai, kadangi žali vejos stiebai dominuoja, tačiau jei pažiūrėtumėte iš arčiau ir praskleistumėte vejos kilimą, pamatysite sudžiūvusios žolės raizgalynę. Jos šalinimas ir vadinamas skarifikavimu.
Patogiausia tai daryti specialiu aparatu – skarifikatoriumi. Šis įrenginys nepigus, tad galima jį arba išsinuomoti. Kitas variantas yra pirkti specialų skarifikuojantį grėblį arba pamėginti tai padaryti paprastu grėbliu.
Šį darbą teoriškai rekomenduojama atlikti rudenį ir pavasarį, tačiau geriausia tiesiog stebėti vejos būklę ir skarifikuoti tada, kai pastebite poreikį.
5. Grėbimas
Rudens metu ant vejos nuo aplinkinių medžių krinta įvairūs lapai. Nors vienas kitas lapas ją gali netgi papuošti, tačiau dideles sankaupas rekomenduojama sugrėbti.
Kai kurie mato lapus kaip natūralią vejos trąšą, tačiau lapai netgi gamtoje suyra pakankamai lėtai. Jeigu norite tręšti veją lapais, pirmiau juos kompostuokite.
Drėgni lapai virs šlapiu, veją slegiančiu sluoksniu ir tikrai nepalengvins jos peržiemojimo.
