Ar jiems ne laikas miegoti, galbūt klausiate savęs jūs, matydamas dar vieną kurmiarausį žiemoti besirengiančioje pievelėje. Taip, beveik laikas, tačiau jie ruošiasi žiemai, todėl ir jų aktyvumas yra padidėjęs. Jie peržiemos, vėliau atsives dar vieną vadą ir vėl vagos jūsų sklypo paviršių. Juk to nenorite, ar ne? Tad galbūt reikėtų kurmius išprašyti. Tam yra egzistuoja įvairiausių metodų.
Spąstai. Spąstai yra laikomi bene patikimiausia priemone, be to, mėgstami dėl to, kad galima patiems pamatyti ir įvertinti, kiek kurmių pagauta. Tiesa, jų naudojimas reikalauja šiek tiek lėšų ir darbo.
Spąstai kurmiams gali būti dviejų rūšių. Vamzdeliniai spąstai gyvūno iškart neužmuša – kurmis besirausdamas į juos patenka ir nebeišlenda, kol jo neišimate. Panašiu principu kurmį gaudo kai kurie žmonės, naudodami didelius stiklainius. Kita spąstų rūšis – mechaniniai, besiskiriantys vieni nuo kitų minimaliais konstrukciniais sprendimais. Kurmis rausdamasis aktyvuoja spąstų jutiklį ir yra kaip mat užmušamas.
Tokių spąstų trūkumas, neskaitant nelabai gražaus elgesio su gyvūnu, kuris kai kuriems gali būti nepriimtinas, yra tai, kad reikia aktyviai darbuotis. Spąstus reikia užkasti, dar daugiau, reikia išmokti atskirti vietas, kur spąstus statyti yra geriausia. Paslaptis paprasta – tiek vienus, tiek kitus spąstus reikia įkasti tarp kurmių takų ir jokiu būdu ne ant kurmiarausių. Tiesa, juos reikia nuolat tikrinti – savaime suprantama, kad į spąstus, kuriuose guli pagautas kurmis, kitas kurmis nepaklius. Mechaniniai spąstai dažniausiai turi indikatorių, kuris kyšo iš žemės ir parodo, ar kurmis yra pagautas, ar ne. Vamzdelinius spąstus reikia atkasti savo nuožiūra. Geriausia prieš užkasant dar palaikyti spąstus žemėje, kad įgautų šiek tiek jos kvapo, mat kurmiai yra jautrūs kvapams. Šis jų bruožas diktuoja dar vieną metodą jų atbaidymui.
Kvapas. Nuo seno žinomas šis kurmių atbaidymo būdas – vieni į kurmiarausį kiša silkės galvą, kiti – benzinu suvilgytą skudurėlį. Nors gamta nedavė kurmiui gero regėjimo, tačiau davė gerą uoslę. Būtent tuo ir remiasi šis metodas – svarbiausia į kurmiarausį įkišti nemalonaus kvapo produktą, kuris kurmį varytų iš proto. Kvapų puokštė yra įvairiausia – teigiama, kad veikia bene visi naftos produktai, šermukšnių šakos, raugintų kopūstų sultys, formalinas, kalkės, kiaulių mėšlas.
Tokio metodo privalumas – jis pigus, produktų ir medžiagų galima rasti kiekvienuose namuose. Trūkumas – veikia ne visada. Juk jeigu toks metodas šimtu procentų išbaidytų kurmius, niekas nestatytų spąstų.
Tinklas nuo kurmių. Pati brangiausia investicija, tačiau bene labiausiai patiksianti gamtos mylėtojams. Šį būdą racionaliausia naudoti, jei auginate gražią dekoratyvią pievelę ir nenorite, kad ją bjaurotų kurmiai. Be to, sklype jau turint kurmių, toks sprendimas ne ką tepagelbės.
Prieš įrengiant pievelę, po ja horizontaliai patiesiamas propileninis tinklas – ne per daug giliai, kad kurmiui neliktų vietos viršuje. Kadangi tinklo akutės kurmiui per siauros, jis negali raustis nei į apačią, nei į viršų. Propilenas tokių tinklų gamybai pasirinktas dėl gerų medžiagos savybių – jis pakankamai tvirtas, atsparus po žeme esančiai drėgmei ir draugiškesnis aplinkai, nei tarkime, vielinis tinklas, kadangi nerūdija. Tinkamai įrengtas toks sprendimas apsaugos jus nuo kurmių, tačiau kainuos bene brangiausiai iš visų variantų, ypač jei nuspręsite įsirengti ir vertikalias tokio tinklo užtvaras aplink sklypą, kad kurmiai neatklystų iš kaimyno.
Garsas. Kurmiai nėra kurti – nors ir neturi ausų, tačiau girdi ir gali jausti žemės virpesius. Būtent todėl, kartais prie kurmiarausių statomi tarškantys ir barškantys ant pagalio pamauti metaliniai puodeliai ar skardinės. Rinka siūlo ir kitą baidymo būdą – specialius ultragarso aparatus.
Jų privalumas – jei nuspręsite kurmius baidyti garsu, prietaisų akivaizdžiai nesimatys ir jie nedarkys kraštovaizdžio. Trūkumas – kaina, kuri gal ir nėra itin didelė, tačiau tinkamai procedūrai reikia bent kelių tokių prietaisų (be to, tai bene vienintelis būdas, kuriam dar galioja ir išlaikymo kaštai – baterijos). Jų efektyvumas irgi dažnai tampa diskusijų objektu – vartotojai skundžiasi, kad toks sprendimas nepadėjo, prekybininkai pabrėžia, kad reikia būti kantriems ir gerai sustatyti šiuos prietaisus – statyti juos ne sklypo kampuose, o pradėti nuo centro. Veikimo principas paprastas – prietaisas skleidžia nemalonius kurmiui garsus (tačiau jūs jų negirdite), ir šis, jausdamas diskomfortą, stengiasi palikti teritoriją.
Kodėl dėl kurmiarausio turėtumėte…apsidžiaugti. Atrodo vargiai berastumėte žmogų, kuriam kurmiarausis pievoje būtų gražu, vis dėlto, kurmis sklype nėra vien tik bloga naujiena. Nemažai daržininkų ir sodininkų išnaikinę kurmius pradeda skųstis kurklių antplūdžiu. Taip yra dėl to, kad kurmiai jais minta, o šie, netekę natūralaus priešo, gali netrukdomi daugintis ir graužti jūsų derlių. Kurmiai kartais neteisingai kaltinami dėl apgraužtų augalų šaknų – kurmiai yra gyvaėdžiai, tad gali nebent pažeisti jas neatsargiai rausdamiesi pro šalį. Kurmis taip pat purena ir aeruoja apatinius dirvos sluoksnius, tiesa, ir pats ėda tokį patį darbą atliekančius sliekus.
