Kalėdų eglutę vazone puošiantys šeimininkai svajoja, kaip pavasarį sodins ją individualaus namo ar sodybos kieme ir grožėsis daugybę metų. Tačiau persodinti eglutę taip, kad ši prigytų nėra taip paprasta – viena vertus, reikia atidžiai sekti oro sąlygas, o dažnai ir prekybos centruose parduodamos eglutės būna pasmerktos nuvysti iš karto po švenčių sezono.
„Ar Kalėdų medelis prigis namo kieme, ar ne labiausiai priklauso nuo šaknų sistemos. Jei eglutę persodinant į vazoną šaknys nukapojamos, net ir labai stengiantis eglutė greičiausia neprigis. Jei šaknų sistema nepažeista, medelis turi galimybių prigyti“, – teigia Želdinių ir dekoratyvinių želdinių augintojų asociacijos atstovė Ingrida Vainauskienė.
Deja, pasakyti, kokios būklės į vazoną pasodintos eglutės šaknų sistema praktiškai neįmanoma. Vienintelė gudrybė – stebėti ar vazono dydis proporcingas į jį pasodinto medelio dydžiui. Jei medelis neproporcingai per didelis vazonui, tikėtina, kad jį persodinant buvo nukapotos šaknys. Kitais atvejais tenka pasitikėti pardavėjo sąžiningumu.
Tiesa, visuomet galima eglutę pirkti ne prekybos centre, o iš medelyno, kuriame darbuotojai paaiškina, kaip augintas medelis, kaip prižiūrėtas. Kita vertus, net jeigu šaknų sistema nepažeista, norintys, kad Kalėdų medelis džiugintų ir po švenčių, persodinant jį turėtų įdėti nemažai pastangų.
„Pirmiausia, reikėtų nesukelti medeliui šoko. Įsivaizduokite, kambaryje laikomas medelis yra laistomas, temperatūra pakankamai aukšta, šviesu. Jam tai jau pavasaris, kartais medelis gali pradėti ir leisti ūglius. Tačiau lauke žiema, ir jei po švenčių išnešime jį tiesiai į lauką, kur žema temperatūra, bei persodinsime, jam bus šokas. Kitų Kalėdų medelis greičiausia nesulauks“, – pastebi specialistė.
Todėl prieš persodinant medelį derėtų jį pamažu pratinti prie žemesnės temperatūros. Pavyzdžiui, laikyti įstiklintame balkone, rūsyje, laiptinėje ar palėpėje, kur temperatūra žemesnė nei kambaryje, tačiau aukštesnė nei lauke. Tobulu atveju temperatūra turėtų būti apie 0–5 laipsnius šilumos.
Vėliau, jei žemė neįšalusi, galima iškasti vazono dydžio duobę ir vazoną su medeliu įstačius į ją užpilti sausomis dirpėmis. Kartas nuo karto palaisčius ir sulaukus pavasario, pasitraukus įšalui, kuomet vykdomi visi sodo darbai, medelį galima išimti iš vazono ir persodinti į žemę. Persodinant medelį temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 10 laisnių šilumos.
Pasak I. Vainauskienės, eglė nereikli gruntui. Pavasarį medelį galima persodinti tiesiog į augalinį gruntą. Blogiau nebus, jei gruntą pamaišytumėme su nedideliu kiekiu kompostinės žemės, kuris parduodamas sodo reikmenų parduotuvėse. Tiesa, baltosios eglutės reikalauja kiek geresnių sąlygų – jas reikėtų apsaugoti nuo vėjo ir kaitrios saulės, derlingesnio dirvožemio.
„Dažniausia vazonuose pardavinėjamos vadinamosios sidabrinės eglutės (tikrasis pavadinimas – dygioji eglė), paprastosios eglės ir kėniai. Iš esmės, didelio skirtumo, kurios rūšies medelį bandysite persodinti, nėra – taisyklės tos pačios, o prigijimas visais atvejais priklauso nuo šaknų sistemos, o ne nuo medelio rūšies“, – pastebi specialistė.
