Pro ankstyvo pavasario užtvaras pamažu besibraunanti žaluma kai kuriems vejų augintojams ir vėl kelia galvosūkių. Ką daryti, kad veja gražiai žaliuotų, gerai šaknytųsi, užaugtų tanki ir tvirta? Kodėl pernai šio rezultato pasiekti nepavyko? Kaip išvengti klaidų? Bendrovės „Dotnuvos projektai“ specialistas Vilmantas Petrauskas vejų augintojams pataria atidžiau pasidomėti vejoms skirtų trąšų savybėmis.
1. Išsiaiškinkite, kokio rezultato jūs siekiate. Kitaip sakant, išsigryninkite savo vejos viziją. Nelengva bus išsirinkti trąšas tam, kuris nežino, kokią jis norėtų matyt savo veją. Jeigu žmogui reikalinga dekoratyvi veja ir jis norėtų, kad jo veja būtų žalia ir tanki, tačiau ne taip intensyviai augtų, be to, pageidautų ne taip dažnai ją tręšti, jam, be abejo, reikėtų rinktis brangesnius mišinius, kurių komponentas yra lėčiau tirpstantis azotas. Tokios yra vadinamosios lėto arba kontroliuojamo veikimo trąšos. Jomis veja paprastai tręšiama pavasarį ir antroje vasaros pusėje.
2. Išsiaiškinkite trąšų cheminę sudėtį. Kokių elementų, maisto medžiagų yra trąšose, paprastai rašoma ant pakuotės. Pavasarį naudojamose vejoms skirtose trąšose turėtų būti pakankamai azoto, taip pat fosforo ir kalio. Didelis privalumas vejų trąšoms yra skirtingo veikimo azotas. Rekomenduojama, kad trąšose būtų skirtingo veikimo azoto junginių. Vienokiomis savybėmis pasižymi amoniakinis, kitomis – karbamidinis azotas, kuris lėtai tirpsta ir yra ilgai augalų įsisavinamas. Juos atpažinti padės ant pakuotės pažymėtos cheminės formulės. Trąšose yra įvairų mikroelemetų. Pavyzdžiui, geležis pristabdo samanų augimą. Polinkį samanoti turinčioms vejoms gaminamos specialios trąšos.
3. Atkreipkite dėmesį į trąšų veikimo laiką. Ant vejų trąšų pakuotės yra nurodomas ir jų veikimo laikas. Jis gali būti 1–2, 2–3 arba 3–4 mėnesiai. Tai bus svarbu planuojant tręšimą.
4. Pasidomėkite trąšų granulių dydžiu. Tai irgi nurodoma ant pakuotės. Jeigu pjauname veją labai žemai – žemiau nei 25 milimetrus nuo dirvos paviršiaus, turėtume pirkti trąšas su 1–3 milimetrų dydžio granulėmis. Jeigu pjauname veją apie 3 centimetrus nuo dirvos paviršiaus ir aukščiau, tada rinkimės trąšas su 2–5 milimetrų granulėmis.
5. Neignoruokite rekomenduojamų trąšų bėrimo normų. Jas irgi rasite ant pakuočių. Tai yra svarbi informacija, kurios nederėtų ignoruoti. Jeigu trąšų granulių dydis yra 2–5 milimetrai, o trąšų norma – 28–30 gramų į kvadratinį metrą, bet žmogus taupumo sumetimais šių trąšų kilogramą išbarstys didesniame plote, jo veja gali būti nelygi – vieni lopeliai žalesni už kitus. Todėl rekomenduojama veją tręšti rečiau, tačiau laikantis rekomenduojamų tręšimo normų.
6. Skaičiuokite tręšimui skirto laiko sąnaudas. Lėto veikimo pavasarinių vejų trąšų alternatyva yra pigesnės žemės ūkio pasėliams skirtos trąšos. Vis dėlto reikėtų įvertinti, kad norėdami pasiekti tą patį efektą su šiuo pigesniu produktu, turėtume tręšti dažniau. Kontroliuojamo veikimo trąšos barstomos kas 2–3 mėnesius, tuo tarpu žemės ūkio trąšas tektų naudoti kas 1–2 mėnesius.
7. Įvertinkite skirtingą trąšų poveikį žolės masei ir tankiui. Žemės ūkio pasėliams skirtos ir specialios vejoms pritaikytos lėto veikimo trąšos skirtingai veikia vejų masę ir tankumą. Tarkim, esant dideliam kritulių kiekiui, paprastose trąšose esantis azotas reaguoja greitai, ir tai smarkiai padidina vejos masę, tačiau ji nesutankėja. Kontroliuojamo veikimo trąšose esantis azotas tirpsta lėčiau, jis atitenka augalui, kada šio azoto labiausiai reikia, t. y., kai augalas gauna pakankamai šilumos, drėgmės – taip kontroliuojama užauganti augalų masė.
8. Apgalvokite oro sąlygų poveikį skirtingoms trąšoms. Ne atsitiktinai kontroliuojamo veikimo, trąšos vadinamos išmaniosiomis. Jos reaguoja į aplinkos temperatūrą bei drėgnumą. Tręšti galima ir anksti pavasarį. Kai lauke sušyla (+8 laipsnių ir daugiau) ir pakanka drėgmės, trąšų mikroporos atsiveria ir azotas patenka į dirvą. Kai oras atšąla, vyksta atvirkštinis procesas. Tai reiškia, kad sustojus augalų vegetacijai, azotas be reikalo nėra eikvojamas – neišplaunamas. Ilgo veikimo trąšos yra aptrauktos siera, kuri tirpsta drėgnoje aplinkoje nepriklausomai nuo temperatūros. Šiuo atveju esant žemesnei temperatūrai azotas išplaunamas, o augalai jo neįsisavina. Išmaniosios trąšos azotą atiduoda tada, kada jis reikalingas augalui. Įprastai veja tręšiama, kada dirva įšyla iki daugmaž stabilios 8–10 laipsnių temperatūros. Tuo tarpu išmaniosiomis trąšomis dėl jų savybių galima tręšti ir anksčiau. Tai suteikia didesnę nepriklausomybę nuo oro sąlygų – padeda lanksčiau planuoti tręšimo laiką.
9. Atkreipkite dėmesį į skirtingą kontroliuojamo atpalaidavimo azoto kiekį trąšose. Vienose trąšose kontroliuojamo azoto yra 43 proc., o kitose – net 80 proc. Jeigu norime, kad veja greičiau atsigautų po žiemos, greičiau sužaliuotų, reikėtų rinktis trąšas su mažesniu kontroliuojamo azoto kiekiu. Tręšiant vasarą ir norint, kad trąšos veją veiktų ilgai ir tolygiai, reikėtų rinktis 80 proc. koncentracijos trąšas.
10. Pasidomėkite praktika, tręšiant konkrečiu produktu. Turguose ar specializuotose parduotuvėse galima rasti įvairių trąšų. Kai kurių jų pavadinimai ir prekiniai ženklai nieko nesako, informacijos apie šių trąšų naudojimą mūsų šalies rinkoje dažniausiai neturi ir pardavėjai. Dėl to vertėtų pasidomėti konkrečia praktika mūsų rinkoje, naudojant kokias nors konkrečias trąšas.
