Šiltnamis – tai vieta, kurioje termometro stulpelis gali pakilti labai aukštai. Deja, ankstyvo pavasario naktimis temperatūra staigiai krenta. Tai gali neigiamai atsiliepti jūsų auginamiems augalams. Tad ką daryti, jei norite šiek tiek sušvelninti temperatūrinius pokyčius? Ieškokime išeičių.
Didesni, pramoniniai šiltnamiai gali reikalauti specifinių apšiltinimo sprendimų, kad galėtų efektyviai sulaikyti šilumą struktūros viduje. Tačiau daržininkus mėgėjus riboja ir biudžetas, ir faktas, kad jų šiltnamiai yra gana kompaktiški, todėl galima rasti ir paprastesnių sprendimų.
Prieš apšiltinant savo šiltnamį, labai svarbu yra suprasti skirtingas medžiagas ir metodus. Kai kurie iš jų sumažina šviesos, pasiekiančios augalus, kiekį, todėl įsitikinkite, kad išsirinkote medžiagas, kurios nepakenks augalams jūsų šiltnamyje arba jų nepražudys.
Dvigubas uždengimas plėvele
Tai yra vienas efektyviausių ir paprasčiausių būdų padidinti šilumą šiltnamyje. Konstrukciją reikėtų aptraukti iš vidinės ir išorinės pusės, vidinė plėvelė gali būti ir retesnė. Nepamirškite, kad didindami plėvelių sluoksnių skaičių, mažinate ir šviesos pralaidumą, o šviesa šiltnamio augalams ne mažiau svarbi nei šiluma. Dėl šios priežasties geriau apsiriboti tik dviguba plėvele. Jeigu to neužtenka, norintys sulaikyti šilumos atidavimą gali rinktis iš kitų variantų.
Burbulinė plėvelė
Tai efektyvus šilumos sulaikymo metodas. Burbulinė plėvelė yra gaminama iš dviejų arba trijų plėvelės sluoksnių, tarp kurių yra oro tarpai. Tokios rūšies plėvelė yra atsparesnė nei įprasta polietileno danga, ją galima naudoti tris – keturis metus, taip pat tokia plėvelė sulaiko ženkliai daugiau šilumos. Gamintojai deklaruoja iki 30-40% didesnį efektyvumą. Burbulinė plėvelė yra tvirtesnė, ilgaamžiškesnė, tiesa, prasčiau praleidžia šviesą (teigiama, kad šviesos nuostoliai siekia apie 50%).
Išnaudokite gruntą
Saulės šildomame šiltnamyje įkaista ne tik oras, tačiau ir gruntas. Ar įmanoma šią šilumą pasiimti atgal kai to labiausiai reikia? Taip, jei seksite nenuilstančio konstruktoriaus Petro Dargio pėdomis ir susikonstruosite sistemą, šildymui naudojančią žemėje sukauptą šilumą.
PetrasDargis.lt nuotrauka
Geoterminis šildymas geriausiai žinomas kaip namų apšiltinimo būdas, tačiau gana nebrangiai galite apšiltinti ir šiltnamį. Išradėjas tam pasitelkė plastikinius vamzdžius ir paprastus kompiuteriams aušinti naudojamus ventiliatorius. Vamzdžiai buvo sukasti pusės metro gylyje, taip pat įrengtas vamzdis, kuriuo į žemę bus siurbiamas oras. Jis įrengtas aukštesnis, nes turi imti patį karščiausią šiltnamio viduje susikaupusį orą. Šiais vamzdžiais dieną ventiliatoriais varomas įšilęs šiltnamio oras ir įšildomas gruntas. Naktį tais pačiais vamzdžiais varomas, dabar jau vėsesnis šiltnamio oras nuo žemės įšyla ir išlaiko teigiamą temperatūrą.
Jis teigia pastebėjęs, kad vieną naktį, kai lauke buvo -3 laipsniai, šiltnamyje su šia sistema oras buvo šešiais laipsniais šiltesnis. Tokia sistema P. Dargiui leido daržoves sodinti anksčiau nesibaiminant šalnų.
Norite išmėginti ir jūs? Apie sprendimą ir kaip jį pasigaminti galite paskaityti čia:
Darau pats: kaip įsirengti šiltnamį, kuris atlaiko itin stiprias šalnas
Polikarbonatinė danga
Šiltnamių savininkams polikarbonatinė danga yra gerai žinoma. Ji itin patvari ir ilgaamžiškumu lenkia tradicinę plėvelę iki kelių kartų. Tačiau polikarbonatinė danga pasižymi ir tuo, kad sulaiko daugiau šilumos. Polikarbonatas užima tvirtą vietą tarp tradicinių stiklo bei polietileno dangų, tačiau pasižymi pasižyminti geresnėmis termoizoliacinėmis savybėmis nei stiklas ar tradicinis polietilenas. Šviesos pralaidumo savybės siekia apie 85 % (mažėja storėjant medžiagai), kai tuo tarpu stiklo ir paprastos plėvelės rodikliai yra apie 90 %.
Prisiminkite, kad apšiltinimas yra puiki priemonė nuo šalnų ar sukaupti papildomos šilumos, tačiau karštomis vasaros dienomis sukaupiamai šilumai kompensuoti, reikia pasirinkti tinkamus vėdinimo sprendimus.
