Puoselėjant sode esančią augaliją ne vienas nusprendžia susikurti oazę, per kurią eina sodo takas. Visgi planuojantys įsirengti sodo taką turi apsvarstyti ne tik estetinius aspektus – kaip sodu vingiuos takas, kokios spalvos jis bus – bet ir praktinius niuansus. Dėl šios priežasties specialistai pataria pakankamai dėmesio skirti ir sodo tako dangai.
Gerbūvio specialistų teigimu, pačios populiariausios sodo takų dangos yra įvairių rūšių trinkelės ir skalda. Tiesa, yra ir įvairesnių sprendimų, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jie nėra itin populiarūs.
Trinkelės. Sodo takams paprastai naudojamos molinės, betoninės ar akmens trinkelės. Dėl kainos ir estetinių savybių jos yra pati populiariausia sodo takų danga. Specialistų skaičiavimais, 80 proc. šalyje nutiesiamų sodo takų yra grįsti būtent trinkelėmis.
„Jeigu kalbėtumėme apie vidutines trinkeles, tai jos yra bene pats pigiausias variantas tiesiant sodo taką. Žinoma, geras klinkeris kainuoja brangiau, tačiau ir jo kokybė geresnė. Pavyzdžiui, jei trinkelė yra spalvota, laikui bėgant ji gali blukti, o kokybiško klinkerio savininkai su šia problema susidurti neturėtų“, – teigia gerbūvio darbų specialistas Rimantas Markevičius.
Jo teigimu, jei sklype yra daug lapuočių medžių, klinkeris yra labiausiai rekomenduotinas sprendimas, nes jo geriamumas yra mažesnis, todėl rudienį nuvalyti taką yra gerokai lengviau – užtenka nukritusius lapus „nupūsti“ su pūtikliu. Taigi nereikia nuolat brūžinti paviršiaus šluota – taip paviršius išlaiko geresnę išvaizdą.
Gerbūvio darbų specialistas Jurgis Dabužinskas atkreipia dėmesį, kad trinkelės yra pakankamai patogiai eksploatuojama sodo tako danga – ja galima vaikščioti ir basomis, o akmenukų neprisinešama į patalpą.
Skalda. Skalda taip pat gana populiarus sprendimas tiesiant sodo taką. Tiesa, specialistai jį linkę nurašyti kaip nepraktišką ir keliantį daug įvairių nepatogumų. Pirmiausia dėl to, kad vaikštant akmenukai išsinešioja, dalis jų atsiduria ant vejos ir gali pakenkti vejapjovei, dalis – patenka į namus. Be to, basomis tokiu taku vargu, ar pavyktų vaikščioti, o jei ir taip – pasivaikščiojus kojos būtų purvinos.
„Nors sudarant sąmatas atrodo, kad skalda yra pigesnis sprendimas, iš tiesų taip nėra. Taip, pirminė kaina gali atrodyti mažesnė, bet skalda išsinešioja, tad jos reikia nuolat atvežti, atnaujinti taką, jį prižiūrėti. Tai nuolatinės išlaidos. Tuo tarpu, įsirengus trinkelinį sodo taką, tokių nepatogumų ir išlaidų nebūtų“, – sako R. Markevičius.
„Estetiniu požiūriu, skalda irgi gali būti įdomus sprendimas. Yra dekoratyvinės skaldos, kurią išnaudodami dizaineriai sukuria gražių aplinkos tvarkymo variantų. Klausimas, ar verta grožį mainyti į praktiškumą“, – sako J. Dabužinskas.
Mediniai takai. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja ir mediniai sodo takai. Nors estetiniu požiūriu tai puikus sprendimas, darniai susijungiantis su gamta, kartu tai labai brangus malonumas, kurį ne kiekvienas gali sau leisti.
„Medinių takų gamyboje naudojama ąžuolo bei Pietų Amerikos medžių mediena, todėl tai turi ir atitinkamą kainą“, – pastebi R. Markevičius.
Akmeniniai takai. Akmenimis grįsti takai yra ne vieno sodo ar kiemo puoselėtojo svajonė. Tačiau tuo pat metu ji yra ir gana brangi. Nors daug kam atrodo, jog prisirinkti ir pabetonuoti akmenis yra labai paprasta, gerą estetinį vaizdą gali sukurti tik profesionalo darbas.
Kaip ir mediniai takai, akmenimis grįstas takas darniai įsilieja į gamtos supamą aplinką. Tačiau svarstant šią galimybę derėtų įvartinti ne tik sodo, bet ir pastatų vaizdą. Jei namas sumūrytas iš silikatinių plytų, akmeninis takas kris į akis.
Akmeninis takas yra gana praktiškas. Juo galima vaikščioti basomis (žinoma, jei jis padarytas iš apvalios formos, glotnių akmenų), jis stabilus, ilgaamžis ir atsparus gamtos sąlygų poveikiui. Visgi palijus lietui, jis tampa slidus, todėl vaikščioti gali būti pavojinga. Be to, laikui bėgant akmenys gali apsamanoti, apkerpėti.
Guminiai takai. Guminiai takai – individualiųjų kiemų anomalija, pastebi ekspertai. Jie dažniausia nesiderina nei su namu, nei su gamta. Be to, yra nepraktiški.
„Guminiai takai tinkami stadionuose, įrengiant sporto aikšteles, tačiau tikrai ne individualių gyvenamųjų namų kiemuose ar soduose. Jie nei darniai įsilieja į aplinką, nei yra praktiški. Pavyzdžiui, ten kur statomi automobiliai, tokia danga greitai išsivažinėja“, – sako R. Markevičius.
