53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Ar tvora gali būti laikoma riboženkliu?

Ar tvora gali būti laikoma riboženkliu?

„Norėčiau sužinoti, kodėl mano privačios namų valdos sklypo tvora, pagal kurią atlikti ir kadastriniai matavimai, Kauno mieste nėra riboženklis?“ – klausia portalo skaitytojas p. Matas.

Pono Mato kaimynai pastatė ūkinį pastatą, kurio viena siena eina palei jo namų valdos tvorą, atstumas yra vos 5 centimetrai. Kaip tikina p. Matas, jis sutikimo tam nedavė. Statybos inspekcijos darbuotoja, tikrindama situaciją vietoje, užfiksavo šį atstumą. Pono Mato nuomone, tai yra aiškus pažeidimas, nes privalomas yra 3 metrų atstumas, tačiau jo skundą tikrintoja atmetė, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 42.8.1 punktu, kuriame paaiškinta, kad sklypas neturi riboženklių. Skaitytojas suabejojo Statybos inspekcijos darbuotojos sprendimu.

Situaciją paprašėme pakomentuoti Statybos inspekciją.

Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) vyriausioji specialistė, paaiškino, kad VTPSI pareigūnai vadovaujasi Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, kurias p. Matui nurodė jo situaciją aiškinusis VPTSI darbuotoja.

Šiose taisyklėse nurodyti atvejai, kuomet pareigūnai nutraukia skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Pono Mato nurodytas atvejis užfiksuotas viename iš šių taisyklių punkte. Skundas, sakoma Taisyklėse, gali būti nenagrinėjamas, kai „48.8.1. žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai; 48.8.2. nustatoma, kad per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui dėl statybos nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos arba kreiptasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, išskyrus statybos valstybinėje žemėje atvejus, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio <...>“.

V. Aliukonienė taip pat primena, kad yra Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės, kuriose nurodyta, kad „3. Žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai. Žemės sklypo ribos riboženkliais neženklinamos, kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra išlikę, geros būklės bei atitinka ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus.“ Riboženklių tipus, kuriais bus ženklinamos žemės sklypo ribos, gali pasirinkti pats ženklinamo žemės sklypo savininkas.

„Riboženklių tipai, kuriais bus ženklinamos žemės sklypo ribos, turi būti nurodyti žemės sklypo savininko, valstybinės žemės sklypo patikėtinio arba kito valstybinės žemės sklypo naudotojo ir matininko arba juridinio asmens, kurio darbuotojas yra matininkas, sutartyje“, – cituodama dokumentus, sako V. Aliukonienė.

Taigi tvora nėra riboženklis. Todėl VTPSI pareigūnė, tvirtina V. Aliukonienė, šioje situacijoje pasielgė teisėtai.

„Sklypo savininkas turėtų pasirūpinti, kad būtų nustatyta tvarka įrengti riboženkliai. Tuomet dėl galimai pažeistų teisėtų interesų galima vėl kreiptis į VTPSI“, – pataria VPTSI vyriausioji specialistė V. Aliukonienė.

Mano išsaugoti straipsniai