Įsirengus tvenkinį, sutvirtinus šlaitus, pasodinus augmeniją iškyla problema – kaip patogiai prie to vandens telkinio prieiti? Kaip jį pereiti nesušlapus kojų? Tiltai bei liepteliai yra ne tik puikus dizaino elementas, bet ir funkcionalus statinys. Tiltu kitą krantą pasieksite nesušlapę, o nuo liepto patogu meškerioti, stebėti ir šerti žuvis, vakare palydėti saulę.
Reglamentai
Jeigu lieptelį norite įsirengti nuosavoje kūdroje ir jo ilgis neviršija 15 metrų (skaičiuojant nuo kranto linijos), jokie projektai ir derinimai nereikalingi. Statiniai iki 15 metrų ilgio ir 30 kv. metrų ploto priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Tačiau jei vandens telkinys yra rezervate, saugomoje valstybinėje teritorijoje, arba liepto ilgis viršija 15 metrų, o plotas vandens paviršiuje – 30 kvadratinių metrų, tokiam statiniui reikalingas supaprastintas projektas, kuris pirmiausia derinamas su savivaldybės architektais ir gamtosaugininkais.
Lieptelio poliai
Liepto statybai geriausias metų laikas – žiema. Statyti vasarą galima, tačiau tai labai brangu, neracionalu ir nepatogu. Liepto statybos pradedamos pirmaisiais žiemos mėnesiais, kai ledo storis yra pakankamas, kad išlaikytų žmogų, ar jų grupę, tačiau dar nėra pasiekęs savo maksimalaus storio. Liepto statybos prasideda nuo polių sukalimo. Išgręžiamos eketės ir įleidžiami poliai. Polių kalimo darbai pradedami nuo kranto, kol įšalas dar nesukaustė žemės. Poliams naudojami cinkuoti ar nerūdijančiojo plieno apvalūs arba kvadratiniai vamzdžiai, kurių išmatavimai ne mažesni kaip 6x6x4,5 cm.
Vamzdžiai į dugną sukalami sunkiu kūju, o prireikus ir galingu perforatoriumi. Vamzdžių galai užvirinami strėlės antgalio forma. Poliai iš vandens turi būti išlindę bent jau 40 cm, kitaip bus sunku pritvirtinti įstrižaines. Įrenginėjant 10–15 m ilgio lieptą, paskutinio polio ilgis turėtų būti maždaug 6 metrai. Nors žmonės kartais renkasi medinius polius, kurie yra pigesni, tačiau specialistai to daryti nepataria.
Medis greitai pūva, eižėja, o tirpdamas prikibęs ledas juos dar ir iškraipo, iškelia. Metalinių polių tirpstantis ledas neišjudina. Jeigu vis tiek norite naudoti medinius polius, juos būtina impregnuoti, geriausia, vakuuminiu būdu. Jeigu liepto gale ketinate pastatyti šokinėjimo bokštelį, salelę ar pavėsinę, toje vietoje privaloma kalti storiausius polius, jų diametras turėtų būti apie 10 cm ir daugiau. Aikštelė neturėtų būti mažesnė nei 9 kvadratinių metrų. Atminkite: T formos lieptas arba lieptas su salele tinka tik didesniems tvenkiniams. Mažame nebus išlaikytos proporcijos ir neatrodys estetiškai. Tarpai tarp polių priklauso nuo gylio, dugno sudėties ir to, kokią konstrukciją tvirtinsite virš vandens. Pavyzdžiui, jeigu planuojate 1,5 metro pločio lieptelį, polius leisti reikėtų maždaug kas 1,5–2 metrus. Norėdami sutaupyti, žmonės kartais nenumato, kad kuo didesni tarpai bus tarp polių, tuo nestabilesnis bus lieptas.
Karkasas ir aukštis
Liepto aukštis – diskusijų objektas. Specialistai pataria rinktis 40–60 cm aukštį virš vandens, nes vandens lygis svyruoja, ledas, „palindęs“ po liepteliu, tirpdamas iškraipys lentutes ir iškels lieptą.
Lieptą rekomenduojama daryti 1,2 m pločio, ar net platesnį, juo du žmonės turėtų prasilenkti be baimės. Karkasas ruošiamas norimo pločio ir ilgio, dažniausiai iš aliuminio profilių, ne plonesnių nei 4–4,5 cm. Jį galima pasiruošti iš anksto: nereikės žiemą šalti, o suleidus polius, paprastai prie jų pritvirtinsite. Jeigu prireiks, bus nesunku pakeisti liepto aukštį ar jį remontuoti.
Mediena ir jos paruošimas
Viršutinę liepto dalį irgi reikėtų įsirengti žiemą, ant ledo patogu pasidėti įrankius, saugu dirbti su elektriniais įrankiais. Vis tik, dirbant ant vandens, nerekomenduodama rinktis į elektros lizdą jungiamų įrankių, daug saugiau naudoti akumuliatorinius.
Įprasta tiltų ir lieptų statybai naudoti spygliuočių medieną, dažniausiai maumedžio. Šis medis pasižymi kietmedžio savybėmis, yra atsparesnis drėgmei, temperatūros svyravimams, klimato pokyčiams. Greičiausiai supūva drebulinės lentos. Ilgaamžės ąžuolinės lentos statiniams virš vandens visiškai netinkamos. Sušlapusios jos tampa slidžios it ledas. Pasirinktą medieną reikia impregnuoti ir apdoroti antiseptinėmis medžiagomis.
Vandens telkinių liepteliams naudojamos 4 klasės impregnavimo lygio medinės lentos. Rankiniu būdu impregnuotos lentos gali tarnauti iki 10 metų. Jei norite, kad lieptelis tarnautų dar ilgiau – rinkitės vakuuminį impregnavimo būdą, tik šio darbo patys neatliksite, reikės ieškoti tokias paslaugas teikiančios įmonės.
Lentelių paviršius turėtų būti frezuotas – neslidus. Buvo bandymų daryti rifliuotas (su grioveliais) lentutes, tačiau pastebėta, kad jos nėra labai patogios: iš griovelių sunkiai pasišalina vanduo, purvas, lapai, šiukšlės. Rekomenduojamas lentelių storis 4,5 cm ir daugiau, taip pat būtina palikti 0,5 cm tarpelius tarp lentelių vandeniui išbėgti. Lentutės tvirtinamos universaliais aliuminio ar nerūdijančiojo plieno medsraigčiais. Visos skylės gręžiamos, todėl vinių neprireiks. Ar lieptui reikalingi turėklai? Jie būtini, jei sodyboje yra mažų vaikų ar senyvų žmonių. Vis tik dažniausiai renkamasi tverti tik vieną lieptelio pusę, kad iš kitos pusės būtų galima priplaukti vandens dviračiu ar valtele ir patogiai išlipti nesušlapus kojų.
Tilteliai
Išgirdus žodį „tiltas“ – iškyla Azijos sodo vizija. Šis statinys estetiškai ir harmoningai dera sodo teritorijoje. Renkantis tiltą labai svarbu atsižvelgti į tvenkinio dydį ir formą, savo aukščiu, pločiu ir dydžiu jis turi būti proporcingas. Azijietiško stiliaus tiltai būna arkos formos, todėl tokiems turėklai tiesiog būtini. Senesniems žmonėms, vaikams, o ir patiems, pavyzdžiui, po lietaus bus lengviau
tokiu tilteliu eiti.
Tiltas virš vandens turėtų būti iškilęs mažiausiai vieną metrą, ir būti ne siauresnis kaip 1,2 m. Vis tik, kuo platesnis tiltas, tuo saugiau žmonės gali prasilenkti. Montuojant lenteles galima ir dar viena gudrybė – lenteles tvirtinkite įstrižai, tai mažina riziką paslysti. Tiltų lentelių paviršius turėtų būti išgaubtas – ant tokių nesikaups vanduo. Lentelės tvirtinamos ant karkaso, nes pritvirtinus prie pagrindinių sijų, didesnė tikimybė, kad mediena greitai supus. Tilteliai statomi ne tik iš medžio, bet ir iš betono, akmenų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ši medžiaga po lietaus ar stovint šlapiomis kojomis, tampa labai slidi, o vasarą greičiau įkaista.
Jeigu nepasitikite savo jėgomis ir tilto ar liepto patys statyti nenorite, parduotuvėse arba parodose galima rasti standartinių jau pagamintų tiltelių ir lieptelių nedideliems sodo tvenkiniams. Parsivežus tokį beliks tik taisyklingai pritvirtinti.
Šaltinis: mailius.info
