Sulaukėme dviejų skaitytojų klausimų. Pirmasis klausia, ką daryti, jei kaimynas nesutinka apkarpyti savo tujų, o antrasis domisi, ar galima pačiam iškirsti kadaise pasisodintą beržą. Į klausimus atsako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis.
Pirmojo skaitytojo klausimas skamba taip: „Kaimynas savo tvoros pusėje (šiaurinėje) prie pat tvoros augina smaragdines tujas, kurių aukštis – apie du metrai. Paprašius neleisti joms dar labiau užaugti, kaimynas atsakė, kad leis, nes nori privatumo. Mums reikia šviesos ir jau dabar tujų aukštis yra per didelis, jau nekalbant apie tai, kokios aukštos jos bus ateityje. Kur kreiptis, nuo ko pradėti spręsti šį klausimą ir kaip priversti kaimyną apkarpyti tujas?
P. S. Statybos inspekcija patarė kreiptis tiesiai į teismą. Ar nėra kitos institucijos, kuri padėtų klausimą išspręsti taikiu būdu?“
Antrojo skaitytojo klausimas: „Namo patvoryje prieš 10 metų pasodinau berželį. Dabar medis užaugęs iki 6 metrų, jo skersmuo siekia apie 18 cm. Patvoryje nutiesus dujų trasą, dujininkai patarė pašalinti nuo jos visus medžius. Ar galiu pats nukirsti beržą, ar reikia kreiptis leidimo, o gal tai turi atlikti specializuota įmonė?“
Gintauto Gruodžio komentaras
Atsakant į pirmąjį paklausimą, deja, iš tiesų analogiškų pareiškimų ir skundų nagrinėjimo praktika įvairiose savivaldybėse rodo, kad efektyviausia ginčą nagrinėti civiline tvarka.
Medžių ir krūmų sodinimo žemės sklypuose tvarka nustatyta statybos techniniame reglamente „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pagal jį medžius ir krūmus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos galima sodinti tokiu atstumu: krūmus ir gyvatvores – ne mažiau kaip metro, žemaūgius medžius (išaugančius iki 3 m aukščio) – 2 m, kitus medžius – 3 m.
Tačiau kai namas jau pastatytas, sklypo savininkas ar valdytojas savo žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius gali tvarkyti, kaip jam patinka – išskyrus tuos atvejus, kai jie teisės aktais priskirti saugotiniems. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
Kalbant apie sodų bendrijose esančius sklypus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip sodo sklype turi būti sodinami ir auginami medžiai ir krūmai:
– aukštaūgiai medžiai (aukštesni kaip 3 m) sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; jei tokio aukščio medžius norima sodinti šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą;
– žemaūgius medžius (užaugančius iki 3 m) nuo sklypo ribos turi skirti ne mažesnis kaip 2 m atstumas;
– krūmai sodinami ne mažesniu kaip metro atstumu nuo sklypo ribos;
– norint sodinti medžius ir krūmus mažesniais, negu nurodyta šiuose punktuose, atstumais, privaloma gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Mėgėjų sodo teritorijoje esančių medžių ir krūmų priežiūrą reglamentuoja Želdynų įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.
Išsakant pretenzijas, galima vadovautis ir Civilinio kodekso 4.42 straipsniu „Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius“. Pagal šį straipsnį žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype. Prieš tai jis turi įspėti kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatyti terminą joms pašalinti, ir imtis veiksmų tik tada, jei per nustatytą terminą situacija nepasikeičia. Tiesa, tokia teisė nesuteikiama, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jūsų žemės sklype, netrukdo jums naudotis savo žemės sklypu.
Jeigu manote, kad kaimyno seniau pasodinti želdiniai pažeidžia jūsų interesus, o susitarti nepavyksta, pirmiausia galite kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri atsiųs aplinkos apsaugos inspektorių. Jei ir tai nepadeda, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.
Antruoju atveju, prieš nukertant medį savo sklype ar šalia jo, reikia pasidomėti, ar medis yra saugomas, nes tokiu atveju jį nukirsti galima tik gavus leidimą.
Pagal Želdynų įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus privačioje žemėje augančius medžius, jeigu jie nėra priskirti saugotiniems, galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
Norėdami sužinoti, ar jūsų pasodintas medis priklauso saugotinų medžių kategorijai, turite kreiptis į vietinę savivaldybę. Būtent savivaldybės sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo klausimus, išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui.
Savivaldybė, vadovaudamasi aplinkos ministro 2008-01-31 d. įsakymu Nr. D1-87, suteiks reikalingą informaciją apie tai, ar medis yra saugotinas ir, jei nėra, kokiu būdu ir už kokias lėšas jį galima pašalinti.
