Rudenį, krentant lapams ir jiems nukritus, reikėtų apkarpyti sode augančius vaismedžius ir dekoratyvinius medžius.
Kada geriausia karpyti?
Šakeles galima pradėti karpyti jau spalio viduryje, nelaukiant, kol nukris visi lapai. Tiksliai nenurodoma, kada reikėtų baigti karpyti šakeles, todėl reikia vadovautis sveika nuovoka.
Nepatartina dirbti sode ir karpyti augalus, kai prasideda lietūs, nes tada žemė būna permirkusi. Trypdami drėgną žemę aplink medžius ir krūmus, pažeisite jos struktūrą, todėl deguonis sunkiau pateks į šaknis. Jei imsitės darbo nepaisydami prasto oro, bent jau paklokite po kojomis lentų, kad mažiau sutryptumėte žemę.
Vynuoges, rožes ir kitus krūmus, kuriuos žiemai reikia užkloti, apkarpykite tokiu laiku, kad visi darbai būtų baigti iki juos užklojant.
Kaip teisingai karpyti vaismedžius?
Formuojamąjį vaismedžių – obelų, kriaušių, vyšnių, slyvų – apkarpymą sodininkai mėgėjai atlieka anksti pavasarį. Pramoniniuose soduose darbų apimtis didžiulė, tad karpyti pradedama dar žiemą, pradėjus tirpti sniegui.
Kodėl karpoma būtent tokiu laiku? Nukirpus obelų ir kriaušių šakeles, karpymo vietose susidaro gilūs pjūviai, per kuriuos žiemą skverbtųsi šaltis ir būtų pažeisti pjūvius supantys gyvi audiniai.
Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje apkarpomos apdžiūvusios, vaisių neduodančios šakelės, taip pat mažos ir silpnos šakelės, kurių storis – ne daugiau nei 3 cm. Pavasarį sunku nuspėti, kurios šakelės nemegs vaisių, o sezono pabaigoje tai jau matyti. Kad nepamirštų šių šakelių per pavasario karpymą, sodininkai jų nenutrumpina ki pat pagrindo – nukerpa tik viršūnę, o maždaug 15 cm pagrindą palieka. Tokiu būdu žiemą pjūvio vieta būna gana toli pagrindo. Pavasarį galima nupjauti tokią šakelę iki pat žiedo.
Karpoma tik sausu oru, pjūvio vietas būtina patepti dirva ar specialia pasta.
Kaip karpyti vynuoges ir kitus vijoklinius vaismedžius?
Šiuos vaismedžius galima karpyti rudenį. Vynuogių krūmuose labai aktyviai teka sultys, tad jei pavasario karpymo metu nors kiek pažeidžiama vytelė augalas praranda daug skysčių ir fiziologiškai aktyvių medžiagų. Tai stipriai stabdo augimą, augalas netenka jėgų uogoms užmegzti.
Vynuogių ir kitų vijoklinių vaismedžių ūglius rekomenduojama apkarpyti rudenį, nukritus lapams. Apkarpymo schemą pasirinkite savo nuožiūra. Lengviausias ir populiariausias būdas mūsų klimato juostoje – vėduoklinis apkarpymas, kuris tiks ir pradedantiesiems. Taip karpant vynuogienojai lengvai suformuojami, paskui uždengiami žiemai. Galima karpyti horizontaliuoju kordonu, bet tokiam formavimui reikia daugiau patirties, o augalai sode užims daugiau vietos nei apkarpant vėduokle. Kita vertus, karpant šiuo būdu padidėja daugelio vynuogių rūšių derlingumas, gerai subręsta vytelės, krūmai lengviau peržiemoja. Jei jums patinka auginti vynuoges ir galite skirti daugiau laiko jų priežiūrai, rinkitės horizontalųjį kordoną.
Kaip karpyti uogų krūmus – serbentus ir agrastus?
Serbentus, agrastus ir sausmedžius galima karpyti tiek pavasarį, tiek rudenį. Rudeninis apkarpymas dar patogesnis: po žiemos šie krūmai anksti pabunda ir užmezga pumpurus, todėl galite nespėti jų apkarpyti iki pradedant tekėti sultims. Rudenį šį darbą galima atliki ramiai, be skubėjimo ir žalos augalams, nes senos serbentų, agrastų ir sausmedžių šakelės kerpamos iki pat šaknų, taigi pjūvių virš sniego sluoksnio nebūna ir šaltis nekelia pavojaus.
Juodųjų serbentų nukarpomos visos senesnės nei 4–5 metų šakelės, sužaloti, iki galo neišsivystę ūgliai. Paliekamos sveikos, įvairaus amžiaus šakelės (po 3–4 vienmetes, dvimetes ir trimetes). Raudonųjų ir geltonųjų serbentų šakelės ilgaamžiškesnės, tad nukarpomos tik sulaukusios 9–10 metų. Agrastų nukarpomos senesnės nei 5 metų šakelės, krūmas būtinai praretinamas, nukarpomos prie žemės augančios, vadinamosios nulinės šakelės, taip pat silpnos, į krūmo vidų augančios šakelės. Nulinių šakelių nukarpykite maždaug ketvirtį, kad stimuliuotumėte naujų šakelių augimą. Apkarpykite ūglius maždaug 10 cm aukščiau sveiko pumpuro, kad ūgliai augtų į išorę, o ne į krūmo vidų. Silpnus ir trumpus (trumpesnius nei 7 cm) ūglius reikia nukirpti iki išsišakojimo vietos. Norint atjauninti agrastus ir serbentus, šakos pjaunamos ties žeme, nepaliekant nė trupučio kotų.
Kaip karpyti dekoratyvinius gražiažiedžių veigelių ir budlėjų krūmus?
Kai kurius žiemai mažai atsparius krūmus – juoduosius šeivamedžius, budlėjas, gražiažiedes veigeles – galima auginti kaip žolinius daugiamečius augalus, jei jie suformuos ataugas nuo pagrindo ir neiššals jų šaknų sistema. Tokius krūmus nukirpkite iki kelmo.
Kaip rudenį apkarpyti avietes, norint gauti maksimaliai didelį derlių?
Aviečių krūmai apkarpomi rudenį, jei to nespėta padaryti nurinkus derlių vasarą. Jei dvimečių aviečių ūgliai neveda uogų, tai reiškia, kad ūgliai nustojo vystytis ir rudenį nunyks. Ruošdami žiemai, nupjaukite juos iki šaknų. Rudenį patartina numatyti, kiek jaunų aviečių ūglių paliksite kitam sezonui. Įprastai paliekama apie 40 stipriausių ūglių, kiti nukerpami. Pavasarį jie dar kartą perskaičiuojami.
Remontantinės avietės ilgiau mezga uogas nei įprastos, jos gali vesti keletą derlių per metus – ant pernykščių ir šiųmečių ūglių. Norint gauti ir vasarinį, ir rudeninį derlių, vėlyvą rudenį nukarpomos tik tos šakelių dalys, ant kurių buvo uogų. Vėsesniuose regionuose pasitelkiami du metodai: išpjaunami tik dvimečiai ūgliai arba visiškai apkarpomos remontantinės avietės. Pastarasis būdas laikomas geresniu.
Kai teisingai apkarpyti gervuoges?
Gervuogių apkarpymo tikslas yra toks pats kaip aviečių. Sezono pabaigoje nukarpomi visi dvimečiai ūgliai, nepaliekant pagrindo. Atsilaisvinusioje vietoje prie kuolelių pririšami jauni ūgliai, brandinsiantys uogas kitais metais. Jauni ūgliai patrumpinami maždaug ketvirčiu. Žiemai paliekama ne daugiau nei 8 perspektyvūs ūgliai, o silpni ir ligoti nukerpami. Jei jaunų ūglių nedaug, galima palikti keletą senų. Jų šoninės šakos apkarpomos iki 2,5 cm ilgio. Rudenį apkarpomos krūmų šonuose pasirodžiusios atžalos – gervuogės linkusios augti į plotį, šį procesą reikia pristabdyti. Pavasarį beliks nukirpti neperžiemojusius ūglius ir pažeistus audinius iki sveikos dalies.
Kaip apkarpyti įvairias rožes?
Rožių krūmai formuojami pavasarį, kai matyti, kokie pumpurai išliko. Bet rudenį tenka trumpinti kai kurias šakeles, kad krūmas tilptų po apdangalu. Prieš apdengiant nuskabomi nesveiki lapeliai, žiedai, ūgliai patepami 3 procentų vario sulfato tirpalu.
Hibridinės rožių rūšys, žiemai atsparios rūšys, taip pat kai kurios senos sodo rūšys rudenį paliekamos neapkarpytos, nes jos nebijo šalčio ir jų nereikia dengti.
Vijoklinių stambiažiedžių ir krūminių rožių ūgliai šiltuoju metų laiku aktyviai auga, todėl spalio pradžioje juos reikėtų patrumpinti trečdaliu.
Kamieninės rožės apkarpomos priklausomai nuo rūšies, dažniausiai pakanka sanitarinio apkarpymo ir nuskabyti lapelius.
Arbatinės hibridinės rožės apkarpomos taip, kad tilptų po apdangalu, nuskabomi lapai. Nuo rugpjūčio vidurio ir rugsėjį krūmai nekarpomi, o žiedai neskinami puokštėms.
Antrąją spalio pusę, jei naktį oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, nukarpykite jaunus, nesubrendusius ūglius, nes jie greičiausiai žus nuo šalčio. Be to, formavimas prieš žiemą atima iš augalų daug jėgų. Rudens pabaigoje nukarpomi sausi ūgliai, iki sveiko audinio – pakenkti, iki žiedo – senų šakų pagrindai. Jei krūmas tankus, iškerpami senesni nei 5 metų ūglius – juos sunku palenkti po apdangalu. Jei ūglių mažai, geriau senuosius palikti.
Kaip apkarpyti hortenzijas, kad kitąmet jos gražiai žydėtų?
Hortenzijas žiemą reikia uždengti, todėl rudenį nuskabomi visi lapai, žiedai iki pirmųjų gyvų pumpurų, nesumedėjusios ūglių viršūnės, kurios išsiskiria žaloka žievelės spalva. Kirpti reikia kampu į ūglį. Manoma, kad visoms hortenzijoms reikia apkarpyti žiedus, nes žiemą juos gali prislėgti ir nulaužti sniegas.
Kokias raganes apkarpyti, o kokių ne?
I grupės raganės (Atragene) žiedai užsimezga ant pernykščių ūglių, todėl rudenį nukarpomi tik ligoti ūgliai.
II grupės raganės (Clematis lanuginosa, c. florida, c. patens) žydi ir ant pernykščių, ir ant dabartinių metų ūglių. Prieš uždengiant, visi ūgliai patrumpinami trečdaliu.
III grupės raganės (c. Jackmanii, c. integrifolia, c. Viticella) žydi gana vėlai ant einamųjų metų ūglių. Juos galima visiškai nukarpyti arba palikti 3–5 cm virš žemės.
Kaip apkarpyti spygliuočius?
Ruduo – palankus metas spygliuočiams karpyti, nes jie išskiria mažiau sakų, tepančių drabužius ir įrankius. Svarbu per daug neapkarpyti vainiko – vienu kartu nukerpama ne daugiau nei trečdalis naujų šakelių. Apkarpius spygliuočius reikia palaistyti, patręšti, taip kompensuojant stresą dėl prarastų šakelių. Nepamirškite iki lapkričio vidurio laistyti spygliuočių – žiemą jiems reikės drėgmės vegetacijai.
