Nedaug rastume žmonių, kuriems nepatinka atsipalaiduoti pirtyje ar kubile – tai ne tik stiprina sveikatą ir imunitetą, bet ir yra smagus laiko leidimo būdas. Šįkart pakalbėkime būtent apie kubilus, kurie jau tapo įprastu kaimo sodybų ir nuosavų namų atributu. Tai palyginti nebrangus malonumas, o kaitintis jame galima tiek vasarą, tiek žiemą. Nors kubilams daug priežiūros nereikia, vis dėlto, pravers šį bei tą išmanyti apie jų rūšis ir eksploatavimą.
Kubilų rūšys
Nors ištarus žodį kubilas prieš akis iškyla medinis statinės formos įrenginys, šiais laikais jų vidus gali būti gaminamas iš įvairių medžiagų – polipropileno (plastiko), nerūdijančio plieno, stiklo pluošto. Tiesa, tradicinis kubilo pavidalas nekinta – jų apdailai vis dar naudojama mediena.
Mediniai kubilai – vertinantiems tradicijas ir natūralumą
Kaitinantis bet kokios rūšies kubile iš esmės pasiekiamas panašus efektas, tad kubilo pasirinkimas priklauso vien nuo jūsų asmeninių prioritetų. „Vertinantieji natūralumą, ekologiją mieliau renkasi medinius kubilus. Mes juos gaminame iš tvirtos ir temperatūrų pokyčiams atsparios eglės arba maumedžio medienos ir impregnuojame, taip saugodami nuo neigiamo drėgmės poveikio“, – sako rankų darbo lauko kubilais ir kitais medienos gaminiais prekiaujančios įmonės „Edjusta“ bendrasavininkis Edvinas Zelionka. – „Mediniams kubilams naudojama tik natūrali mediena ir kitos ekologiškos medžiagos, jie visiškai nekenkia žmonėms ir aplinkai.“
Kubilai, pagaminti iš eglės ar pušies medienos, yra pigesni už maumedžio kubilus, tiesa, pastarieji – ilgaamžiškesni. Tinkamai prižiūrint egliniai kubilai jus džiugins apie 10–15 metų, o maumedžio – net iki 20 ir daugiau metų. Egliniai kubilai lengvesni ir juos nesunku pernešti iš vienos vietos į kitą, tačiau maumedžio kubilai atrodo prabangiau ir puošia aplinką, ilgiau išlaiko spalvą, yra atsparesni drėgmei.
Polipropileno kubilai – paprasta priežiūra
Nors medinis kubilas yra klasika, kitų rūšių kubilai taip pat turi ryškių privalumų. Mediniams kubilams dėl įprastų medžio savybių reikia šiek tiek daugiau priežiūros, nei pagamintiems iš dirbtinių medžiagų. Kaip pastebi kubilais, pirtimis ir kitais gaminiais prekiaujančios įmonės „Memelio medis“ vadovas Valentas Laučys, šiuo metu žmonės vis dažniau renkasi polipropileno kubilus – taip yra dėl to, kad jų priežiūra paprastesnė, o higieną palaikyti lengviau nei mediniuose kubiluose.
„Medinius kubilus prieš naudojant reikia išbrinkinti ir vėliau palikti sklidinus vandens, nes kitaip jų sienelės džiūva, traukiasi ir gali leisti vandenį pro šonus. Žinoma, kai karšta, vandenį tenka kas kažkiek laiko išleisti ir pakeisti nauju. Su plastikiniais kubilais kur kas paprasčiau – išsimaudei, išleidai vandenį ir viskas, tik kartą per mėnesį reikia jį švariai išplauti“, – priežiūros ypatumus vardija specialistas. – „Šiems kubilams negresia nei puvimas, nei grybelis, jie yra atsparūs šalčiui, ultravioletiniams spinduliams ir kitam neigiamam aplinkos poveikiui, dėl to gali būti naudojami ypač ilgai. Panašiomis ypatybėmis pasižymi ir plastikiniai bei metaliniai (nerūdijančio plieno) kubilai. Vis dėlto, šie kubilai nesuteikia tokio natūralumo pojūčio, kokį patiriame mirkdami mediniame kubile, jausdami medžio tekstūrą ir užuosdami jo skleidžiamą kvapą.“
Krosnelių tipai
Dar vieni svarbi kubilo dalis – krosnelė, skirta jam pašildyti. Kubilų krosnelės būna dviejų tipų – išorinės ir vidinės. Rūšis parenkama pagal konkrečius užsakovo pageidavimus. Krosnelės galingumas derinamas prie kubilo talpos.
Jeigu jums svarbi estetika ir tradicinis kubilo vaizdas, rinkitės kubilą su vidine krosnele. Tokiu atveju krosnelė yra integruota į kubilą, nuo maudynių vietos atskirta specialia tvorele. Trūkumai – tokią krosnelę sunkiau išvalyti, pelenus tenka išsemti semtuvėliu, saugantis, kad jų nepribyrėtų į vandenį. Kuras taip pat dedamas per viršų, taigi, taip pat gali užteršti vandenį.
Išorinių krosnelių privalumai – jas daug paprasčiau kūrenti: prieš maudynes galite atsinešt malkų, pasidėti šalia ir prireikus papildyti pakurą. Tokiose krosnelėse yra numatyta vieta pelenams, be to, jas lengviau išvalyti nei esančias kubilo viduje. Jos suteikia daugiau komforto, neužima vietos, taigi, į kubilą gali sutilpti daugiau žmonių. Kita vertus, išorėje esančios krosnelės įšyla kiek lėčiau nei vidinės ir yra už jas brangesnės.
Tiesa, dar būna ir krosnelių-hibridų, kurios yra integruotos po kubilu, tačiau kūrenamos iš išorės – taigi, sutaupoma vietos, kartu užtikrinant didesnį komfortą.
Kuo kūrenti?
O ar pasirinkta kuro rūšis turi kokios nors įtakos degimo kokybei? Kaip sako „Edjusta“ atstovas E. Zelionka, iš esmės kubilams tinka bet koks kietasis kuras. Jei naudojate malkas, svarbiausia, kad jos būtų visiškai sausos. Kuo pliauska sausesnė ir tankesnė, tuo greičiau iškūrensite kubilą. Žinoma, ąžuolinės malkos degs kaitriau nei pušinės. Briketai taip pat gali būti naudojami kubilui kūrenti, o štai granulės tinka ne visiems kubilams.
Tiesa, vienos kietojo kuro rūšies – anglių – naudoti nepatariama, pirmiausia dėl žmonių saugumo. Degdama anglis išskiria įvairias kenksmingas medžiagas, kurios dėl trumpo (iki 2 m aukščio) krosnelės kamino besimaudančiuosius veikia tiesiogiai. Tiesa, dalis žmonių vis tiek linkę kūrentis anglimi.
Iki optimalios temperatūros – 38–40 laipsnių – kubilai įšyla per dvi tris valandas. Svarbu nepamiršti, kad kubilą galima pradėti kūrenti tik tada, kai jis jau pripildytas vandens – kai iki kubilo viršaus lieka ne daugiau nei 10 cm. Per anksti užkūrus pečių, karštis gali smarkiai pakenkti kubilo krosnelei. Dėl tos pačios priežasties ir išleisti vandenį iš kubilo reikėtų tik tada, kai pečius visiškai atvėsęs.
