Patikėsite ar ne, bet sodri violetinė, šįmet paskelbta metų spalva, yra viena populiariausių gėlių žiedų spalvų. Tiesa, gamtoje ji gali būti ir švelnių, ir ryškių atspalvių, bet visada simbolizuoja karališką prabangą ir suteikia interjerui elegantiško žavesio – net kai skaisčiai violetiniais žiedais apsipila metų metus ant palangės auganti tokia įprasta kambarinė gėlė sanpaulija.
Gamta siūlo sprendimą!
Spalvų standartus pasaulinei dizaino industrijai diktuojanti institucija „Pantone Color Institute” visus metus dirba tam, kad metų gale paskelbtų spalvą, nubrėžiančią strategines gaires dizaineriams ir gamintojams, atspindinčią ne tik dizaino, mados bei dekoravimo tendencijas, bet ir tai, ko mums reikia šiandienos pasaulyje. 2018-ųjų spalva paskelbta dramatiškai provokuojanti ir išskirtinai ryški violetinė (ultra violet), apibūdinama kaip sudėtinga ir paslaptinga, įkvepianti ir nepaisanti ribų, emocinga ir susijusi su dvasinėmis praktikomis… Epitetų jai skirta tiek, kad visus sunku išvardyti. Gal taip ir turi būti, nes nėra paprasta tokią intensyvią spalvą lyg niekur nieko įkurdinti savo namuose – net ir nedidelė jos dozė verčia ilgokai mąstyti ir ieškoti tinkamos vietos. Ir turbūt ne per drąsu teigti, kad paprasčiausias būdas, kai violetinė interjere atrodo kaip čia buvusi, – tai erdvę paįvairinti ryškiaspalviais žiedais apsipylusiais kambariniais augalais.
Violetinė aistra
Panašu, kad atėjo metas neįprastu grožiu suspindėti vaizdingai „violetine aistra” vadinamai kambarinei gėlei – purpurinei ginurai (Gynura aurantiaca). Visas jos žavesys – ne žiedai (šie tokie neišvaizdūs, kad patariama juos nugnybti neišsiskleidusius, juolab kad ir aromatas nėra malonus), o skaisčiai violetinės spalvos „kailiukas”; iš tiesų tai ploni ryškiasplaviai plaukeliai, efektingai išryškėjantys žaliame fone. Beje, ši kambarinė gėlė nėra naujas atradimas – ji auginama namuose jau du šimtus metų.
Geriausiai ginura auga labai šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje – tik tada išsaugo skaisčią spalvą. Kad vešliau šakotųsi, patariama nugnybti viršūnes. Sendamas augalas netenka spalvingumo, nes plaukelių sumažėja. Dekoratyvumą ginura išsaugo porą metų, paskui ją reikia atnaujinti – gėlė nesunkiai dauginama auginiais.
Laistyti patariama gausiai, negalima leisti, kad žemė perdžiūtų. Orą reikia nuolat drėkinti, bet ant augalo vandens geriau nepurkšti. Vazoną galima laikyti ant padėkliuko su vandeniu. Kambario temperatūra neturėtų viršyti +21 ºC.
Ryškūs margalapiai
Dėl ryškių lapų auginame ir daugiau neįnoringų gėlių – juk smagu, kai spalvingumo interjerui jos suteikia nuolat, o ne tik „prikalbintos” žydėti. Dekoratyviais vienspalviais ar margais violetiniais lapais išsiskiria daugelis karališkųjų begonijų. Jos gerai auga pusiau pavėsinguose šviesiuose kambariuose, tačiau, jei per tamsu, lapai netenka gražios spalvos, dažnai išnyksta jų puošnusis raštas. Gėlės mėgsta drėgną orą, bet purkšti karališkųjų begonijų negalima, nes ant lapų atsiranda dėmių, o tai kenkia dekoratyvumui. Laistyti reikėtų saikingai, minkštu kambario temperatūros vandeniu.
Bene populiariausi ir labai greit augantys svyrantieji kambariniai augalai – tradeskantės ir artimos jų giminaitės zebrinos. Jų lapai gali būti nuspalvinti violetiniais dryžiais. Kaip ir daugeliui margalapių rūšių, spalvoms išryškėti reikia šviesios vietos. Tradeskantėms žemė turėtų būti nuolat drėgna, zebrinas reikėtų lieti saikingiau. Gėlės greit pasensta, tad jų neverta persodinti, geriau kasmet pasidauginti iš jaunų ūglių.
Daugiau ar mažiau spalvingi, violetinėmis dėmėmis ar dryžiais pamarginti būna ir marantų, kalatėjų, margenių, pilėjų lapai, o raudonlapiai kiškiakopūsčiai išsiskiria tolygia ir labai sodria šiek tiek rausvo atspalvio violetine spalva. Net ir sukulentai nenusileidžia lapiniams augalams ir gali būti ne vien nuobodžiai žali.
Sanpaulijos – vėl favoritės
Afrikos žibutėmis kartais vadinamos sanpaulijos – gan kuklios gėlytės, jos žydi įvairiausių atspalvių – taigi ir ryškiai violetiniais – žiedais. Sanpaulijos yra vienos įprasčiausių kambarinių gėlių, bet iš tiesų žmonės, kurdami naujas veisles, itin praplėtė jų dekoratyviąsias galimybes – dabar šių gėlių mėgėjai gali rinktis iš tūkstančių veislių
Sanpaulijas dauginti ir auginti nėra sudėtinga, gal todėl šie augalai – amžina klasika. Tai trumpaamžės gėlės, jos greitai užauga, žiedų nereikia ilgai laukti, bet greitai ir pasensta. Taigi kas 3–4 metus jas patartina atnaujinti. Gėlėms reikia ne mažiau nei +18 ºC šilumos. Išgyvena jos ir prie žemesnės, tačiau tarsi užsikonservuoja. Laistyti gėles galima iš viršaus, tik nevalia aplieti lapų. Padėkliuke užsilikusį vandenį būtina išpilti.
Žiemą sanpaulijos geriau jaučiasi apšviestos dirbtine šviesa ir laikomos toliau nuo šaltos palangės. Beje, šiuo metų laiku jos žydi gerokai šviesesnių atspalvių žiedais. Žiemą tarp žydėjimų Afrikos žibutės daro poros mėnesių pertrauką, vasarą joms kartais užtenka pailsėti vos pora savaičių. Tik svarbu gėles nuo pavasario tręšti, kad gautų pakankamai maisto medžiagų. Žiemą pakanka tręšti žiedpumpurius kraunančius augalus.
