„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS…“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.
Jeigu norite teisingai tarti šio augalo pavadinimą, tai net ir vieną krūmą vadinkite daugiskaita „alyvos“, o ne „alyva“ (nebent kalbate apie automobilių alyvą). Kartais dar alyvos painiojamos su kitu augalu – alyvmedžiu. Nors abu augalai priklauso tai pačiai alyvmedinių šeimai, bet alyvmedžius mes geriau pažįstame iš valgomų alyvuogių, o štai alyvos neturi valgomų vaisių.
Įdomu tai, kad alyvos yra laikomos etnografiniu lietuvių gėlių darželių augalu, nors iš tiesų jos nėra savaiminis mūsų krašto augalas ir į Lietuvą atkeliavo tik prieš kelis šimtus metų. Pirmiausia jas pradėta sodinti dvarų parkuose, o vėliau paplito kaimuose, ir taip jos mus pritapo, kad atrodo, lyg augusios čia per amžių amžius.
Lietuvoje auga keletas alyvų rūšių, bet mums geriausiai žinomos yra PAPRASTOSIOS ALYVOS (Syringa vulgaris). Žemaičiai alyvas vadina „bezdais“. Angliškai jos vadinamos „lilac“, tik reikia nesupainioti su kitu augalu – lelija.
Paprastųjų alyvų krūmai užauga iki 5–8 m aukščio. Lapai širdiškos formos ir pradeda skleistis gegužę. Kiek vėliau už lapus skleidžiasi kvapnieji žiedai. Dažniausiai mes esame įpratę matyti violetinės arba baltos spalvos alyvų žiedus, bet atidžiau pasidairę, pamatytume dar daug kitų įvairių spalvų ir atspalvių žiedų. Ir ne tik žiedų – būna visai geltonų arba geltonai margintų lapų, aukštų arba visai nedidelių krūmų, o kartais ir skiepytų į stiebą tarsi miniatiūriniai medeliai.
Žydėjimas gali trukti įvairiai – nuo savaitės iki mėnesio, pietinėje krūmo pusėje esantys žiedai išsiskleidžia pirmiau. Jeigu žydėjimo metu dienos bus karštos ir sausos, tai krūmai nužydės žymiai greičiau. Pirmiausiai kekėje išsiskleidžia apatiniai žiedai, o vėliau ir viršūniniai.
Jeigu turite laiko ir noro – nužydėjusius ir parudusius žiedynus nuskabykite. Taip neleisite brandinti sėklų ir augalui bereikalingai eikvoti energiją, tegu verčiau jis ruošia žiedinius pumpurus kitiems metams. Alyvas po žydėjimo galima ir apkarpyti, nes jos pakenčia genėjimą. Taip galima suformuoti kompaktiškesnį krūmą, nukarpyti nudžiūvusias šakas ar kai augalas per daug išsikeroja ir trukdo praeiti.
Alyvos mėgsta gan derlingą dirvožemį, purią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Geriausiai jaučiasi augdamos saulėtoje vietoje. Augs ir nelabai derlingose ar užpavėsintose vietose, tik tuomet mažiau žydės ir skurs. Pavasarį patręškite augalą universaliomis trąšomis su mikroelementais. Dažnai pakelėse auga neprižiūrimos ir sulaukėjusios alyvas – tuomet jų žiedai susmulkėja, jos žydi negausiai, augalai ištįsta, pradeda leisti laukines atžalas.
Lietuvoje pačią gausiausią alyvų kolekciją galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode – „Alyvų kalne“ auga virš 160 įvairių alyvų rūšių, varietetų ir veislių. Kai jos pradeda žydėti – ir tai tęsiasi ne vieną savaitę – tai yra tikrai nuostabūs pojūčiai akims ir uoslei, žiedus apspinta drugeliai, bitės ir kiti vabzdžiai.
Be paprastųjų alyvų Lietuvoje auginama dar keletas alyvų rūšių, tik žymiai rečiau. Tankiašakės arba Mejerio alyvos (S. meyeri) yra žemesnės nei paprastosios, užauga iki 2 – 2,5 m ir kilusios iš Kinijos. Veislė ‘Palibin‘ – 1,5 m aukščio krūmas šviesiai rožiniais ir smulkiais, bet labai gausiais žiedeliais. Šis krūmelis gali pradėti žydėti visai mažas, 2–3 m. amžiaus. Stambialapės alyvos (S. josikaea), kartais dar vadinamos vengrinėmis alyvomis, nes yra kilusios iš šios šalies, žydi keliomis savaitėmis vėliau už paprastąsias. Jų lapai iš tiesų yra stambesni nei kitų alyvų, sodriai žali, išraiškingai gysloti.
Žiedai šviesiai rožiškai violetiniai, susitelkę ilgose ir kvapniose kekėse. Japoninės arba amūrinės alyvos (S. reticulata), ko gero, užauga vienos aukščiausios iš alyvų, pasiekdamos 10–12 m ir žydi vienos iš vėliausių. Žiedai kremiškai balti, ypač stipraus kvapo. Dar kartais auginamos persinės arba smulkialapės (S. x persica), kininės (S. chinensis), pūkuotosios (S. pubescens), svyrančios (S. reflexa), himalajinės (S. emodi) ir kt. Jei turite pakankamai vietos ir galimybių, pasodinkite savo kieme įvairių rūšių bei veislių alyvų – tuomet gėrėsitės nepertraukiamu alyvų žydėjimu net kelis mėnesius.
