Begonijomis namus puošia ne vienas. Mūsų sąlygomis ji ypač gerai auga rudenį, kiek sunkiau, bet atlaiko ir vasaros karščius. Straipsnyje patariame, kaip jas prižiūrėti, dauginti ir laikyti.
Kaip užauginti begonijas?
Begonijos yra vienmetės gėlės ir nemėgsta rudeninio arba pavasarinio šaltuko. Tad dažniausiai jas patariama sodinti paruoštoje vietoje tik orui atšilus. Taigi, dabar tikrai tinkamas metas jų sodinimui. Tačiau neužmirškite, jog priklausomai nuo gėlės rūšies reikia parinkti ir vietą. Ne visos begonijos mėgsta vienodą saulėtumą: vienoms reikalingas visiškas saulės apšvietimas, kitos daug geriau auga šešėlyje.
Daugelis rūšių mėgsta drėgną dirvą, tad įpatingai svarbu, jog gėlėms netektų kęsti sausros. Pasitaikius sausam ir karštam vasaros sezonui geriausiai gėles laistyti kas vieną ar dvi dienas. Tuomet jos gaus reikiamą drėgmės ir vandens kiekį.
Auginant gėlės lauke patariama jas tręšti vieną kartą per mėnesį biriomis trąšomis, o auginant namuose – skystomis trąšomis (taip pat kartą per mėnesį).
Vanduo, bet ne dušas – šviesa, bet ne saulė
Būtina atsiminti, kad visos begonijos gerai auga šviesioje, bet labai saulės nekaitinamoje vietoje – nesvarbu, kur jas auginsite, ar kambaryje, ar gėlyne, ar vasarai išnešite su vazonais į balkoną. Jei bus per tamsu, jos nustos žydėti.
Laistyti rekomenduojama ne per šaltu vandeniu ir ne gausiai – pradės pūti. Ir jokiu būdu begonijų negalima purkšti – atsiras dėmių ir augalas ims žūti. Geriau šalia jų pastatykite indą vandens.
O tręšti reikėtų kas dvi savaites žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Nužydėjusias begonijas reikia nugenėti ir palaukti, kol vėl pražys. Persodinti į durpių ir komposto mišinį baigusias žydėti begonijas derėtų kasmet.
Dauginti ir lapais, ir ūgliais
Dauginti begonijas paprasta – užtenka nulaužti gražų, nei per seną, nei per jauną lapą ir iškart pasodinti maždaug vieno centimetro gylyje. Pasodinus – laistyti, bet neperlaistyti.
Kai kurie gėlininkai sugeba begonijas padauginti ir lapų gabaliukais. Tik štai, jei bandysite dauginti hibridines begonijas, gali ir nepavykti, nes jas išvedę gėlininkai turi savų paslapčių.
Nuo visadžydės iki hibridų
Populiariausia, ko gero, yra visadžydė begonija, kuri jau daugiau kaip du šimtus metų kryžminama su kitomis gentainėmis, kad išlaikytų šiam augalui būdingus požymius. Jos žiedeliai – tik iki trijų centimetrų skersmens, lapai arba rusvi, arba žali, o krūmelis išauga kiek daugiau nei sprindžio aukščio.
Aukštoji begonija už visadžydę ne ką aukštesnė, bet įspūdingesnė, nes jos žiedai kartais būna ir pilnaviduriai, ir net oranžinės spalvos. O įdomiausia, kad ji pražysta bet kuriuo metų laiku.
Koralinė begonija – jau žmogaus išvesta rūšis. Tai iki metro aukščio augalas su šviesiai žaliais sidabru dėmėtais lapais ir didelėmis kabančiomis kekėmis raudonų žvilgančių žiedų.
Kitas hibridas – Krednerio begonija su tamsiai žaliais rausvo atspalvio plaukuotais lapais ir baltų žiedų kekėmis. Iš Brazilijos kilusi melsvalapė begonija, žinoma, pasižymi melsvai žaliais kiek plaukuotais lapais ir raudonais žiedais.
Dar yra Masono, rausvalapių, smulkialapių, svyruoklių, smaragdinių, žvilgančiųjų, imperatoriškųjų, kampuotųjų ir šimtai kitaip vadinamų begonijų.
