„Šiais metais nusprendžiau įsišaknydinti kai kurių savo auginamų augalų. Dariau tai pirmą kartą, todėl, manau, neišvengiau klaidų. Žemės plotelyje ir šiltnamyje, kur sukaišiojau gyvašakes, vaizdas – gana prastas. Nudengęs daržo plėvelę, pamačiau, kad substratas pradeda pelyti. Gal galite paaiškinti, ką būtina žinoti, kad pastangos pasidauginti augalų būtų sėkmingos, kad kitais metais nedaryčiau klaidų“, – prašo Benjaminas.
Atsako dendrologas Rimvydas Kareiva.
Daugumai gyvašakių įsišaknyti optimali oro temperatūra 20–30 laipsnių šilumos dieną ir 5–7 laipsniais žemesnė temperatūra naktį. Vienoda dienos ir nakties temperatūra netinka, nes naktį nevyksta fotosintezė. Substrato temperatūra iki įsišaknijimo pradžios turi būti 2–6 laipsniais aukštesnė už oro temperatūrą, apie 24–27 laipsnius šilumos. Taip greičiau susidaro šaknys, jos būna tankesnės, storesnės.
Šiltesnis gruntas ypač svarbus sunkiai įsišaknijančių augalų gyvašakėms. Išaugus šaknims, substrato ir oro temperatūrą suvienodiname, o vėliau ją substrate palaikome 1–3 laipsniais žemesnę nei oro. Taip darome tam, kad iš pradžių geriau augtų šaknys, o gyvašakei gerai įsišaknijus – ūgliai. Kai kurių augalų rūšių gyvašakės neblogai šaknijasi jau 15 laipsnių temperatūroje.
Aukšta temperatūra – per 35 laipsnius karščio – šaknijimąsi veikia neigiamai, nes gyvašakėje labai sulėtėja medžiagų apykaita, kvėpavimas ir kiti gyvybiniai procesai. Tik esant dirbtiniam rūkui gyvašakės įsišaknija ir gerokai aukštesnėje, net 45 laipsnių, temperatūroje. Rūke ant lapų ir stiebų susidaro mikroskopinė vandens plėvelė, kuri neleidžia gyvašakei perkaisti. Po šia plėvele augalo temperatūra 5–7 laipsniais žemesnė nei aplinkinio oro. Šiltnamių su pastoviu dirbtiniu rūku nereikia pavėsinti, juose intensyviau vyksta augalų fotosintezė.
Šiltnamius su rankiniu laistymu, pertraukiamu rūku, inspektus ir dėžes pavėsinkime. Nevėdinkime šiltnamių atidarydami duris ar langus – labai staigiai kris oro drėgmė. Jei vis dėlto duris ar langus atidarome, juos uždenkime drėgna marle, drobe, kurią nuolat drėkinkime. Aukštesnė temperatūra žalingiausia sumedėjusioms spygliuočių gyvašakėms, ypač augančioms per drėgname substrate.
Tiesioginiai saulės spinduliai gyvašakėms netinka. Tik dirbtiniame rūke šaknydinamoms gyvašakėms tiesioginė saulės šviesa nepavojinga, nes spinduliai išsisklaido, susidūrę su vandens lašeliais. Kitokiomis sąlygomis auginamas gyvašakes pavėsiname. Šiltnamių stiklus ar plėvelę nudažome baltai (kalkėmis), uždengiame daržo plėvele, balta drobe, skydais arba specialiu tinklu. Ypač pavėsinimas svarbus sumedėjusioms spygliuočių gyvašakėms. Žalioms lapuočių gyvašakėms, pasodintoms su lapais, reikia daug šviesos fotosintezei. Kuo aukštesnė temperatūra šiltnamyje (neviršijanti kritinės ribos), tuo daugiau šviesos reikia visų tipų gyvašakėms.
Gyvašakėms pavojingiausi pelėsiai. Jiems atsiradus substratą tarp gyvašakių paliekime 0,2–0,4 proc. kalio permanganato tirpalu. Liekime kas dvi dienas, kol pelėsiai išnyks. Ryte ir vakare trumpai (iki 0,5 val.) leiskime gyvašakes apšviesti tiesioginiams saulės spinduliams. Sumedėjusių spygliuočių gyvašakių kalio permanganatu neliekime daugiau nei 2 kartus. Jas daugiau ir ilgiau apšvieskime. Kitų fungicidų geriau nenaudokime, nebent pelėsiai grasintų sunaikinti visą mūsų triūsą.
Iš kenkėjų gyvašakėms pavojingiausi kurkliai ir įvairūs lapgraužiai (dažniausiai vėdarėliai). Kurklius gaudykime įkastais stiklainiais, įterpdami į substratą jiems skirtų specialių nuodų. Lapgraužius atbaidysime gyvašakes purkšdami česnakų, tabako nuovirais. Galime panaudoti insekticidus, bet jie nuodingi ir žmonėms, todėl reikia būti atsargiems. Saugodamiesi nuo kurmių inspektų dugne patieskime tinklą tankiomis akutėmis.
Kai kurie netinkamo gyvašakių auginimo požymiai:
* Jei kaliusas didelis, o šaknų nėra, vadinasi, per karštas oras ar per drėgnas substratas.
* Gyvašakių viršūnės džiūsta, apačios pūva – gyvašakės netinkamai laikytos arba prieš sodinant perdžiovintos.
* Gyvašakių viršus normalus, apačia pūva – per šlapias substratas.
* Gyvašakių apačia pūva, viršus auga – gyvašakės sodintos per žalios, prieš sodinant per ilgai mirkytos vandenyje arba perlietas substratas.
Gyvašakių šaknys supuvusios – per šlapias substratas, o spygliuočiams gali būti ir per drėgnas oras.
* Šaknys normalios, bet pūva gyvašakės substrate ar virš jo – jos galėjo perkaisti arba buvo per sausas oras ar substratas.
* Gyvašakės pūva, bet iš šaknų leidžia naujus ūglius (būdinga lapuočiams) – ilgesnį laiką buvo per sausas oras.
*Gyvašakės ilgą laiką nesišaknija, nors laikosi normaliai – per žema temperatūra arba gyvašakės ruoštos netinkamu laiku. Ilgai laikant ir pagerėjus sąlygoms jos ilgainiui įsišaknija.
* Lapuočių gyvašakių lapų pakraščiai sukasi, ruduoja – per ryški šviesa, tiesioginiai saulės spinduliai.
*Lapuočių lapai glemba, vysta – skubiai reikia pakelti oro drėgmę. Gali būti palikta per daug lapų ar per didelės jų dalys.
*Spygliuočių spygliai įgauna violetinį atspalvį – substratas per drėgnas, o oras per sausas.
