Difenbachija (Dieffenbachia)- Ajerinių (Araceae) šeimos augalai, savaime augantys tropinėje Amerikoje, upių, ežerų pakraščiuose. Gentyje yra iki 30 rūšių. Tai žoliniai augalai, lianos, puskrūmiai. Juos puošia lapai – plačiai elipsiški, ilgakočiai, nevienodo dydžio (priklausomai nuo rūšies), tamsiai ar šviesiai žali, išmarginti nevienodo dydžio ir formos geltonomis ar baltomis dėmėmis.
Jų stiebai sultingi, prie pamato sumedėję. Senų augalų stiebai išgula, išsikreivoja, leidžia orines šakas, apatiniai lapai pamažu džiūsta ir krinta. Nepalankiomis sąlygomis auginamų ir senų augalų lieka tik lapų kuokštas stiebo viršūnėje, o nukritusių lapų vietoj — būdingos tiems augalams žiedo pavidalo žymės. Stiebas auga greitai, beveik nesišakoja. Augalo sultys nuodingos. Patalpose dažniausiai auginama margalapė difenbachija (D. macutata Lodd G. Dch). Ypač puošni jos forma Picturata – lapai tamsiai žali, išmarginti baltomis netaisyklingomis dėmėmis.
Dauginimas. Šios gėlės dauginamos vegetatyviniu būdu: stiebo dalimis,viršūniniais auginiais, atžalomis. Senų augalų stiebas supjaustomas 4-6 cm ilgio gabalėliais, kiekvienas su vienu arba dviem miegančiais pumpurais. Žaizdos apibarstomos trinta medžio anglimi. Auginiai padžiovinami. Vėliau jie guldomi pumpuru į viršų arba įstrižai susmaigstomi dėžutėse į lengvą žemę, durpes, smėlį, kapotas kiminines samanas, samanų ir smėlio mišinį. Kad auginiai greičiau įsišaknytų, dėžutės iš apačios šildomos (iki 30° C), tinkamiausia oro temperatūra – 20-25° C, santykinis oro drėgnumas – 95% Šaknydinti galima ištisus metus, bet geriau žiemą. Dauginant Šiuo būdų, augalai būna dekoratyvūs po 7-12 ir daugiau, mėnesių.
Daug greičiau augalai išauginami iš viršūninių auginių ir atžalų. Maždaug 25-30 cm viršūnė arba atžala su lapų kuokštu šaknydinama taip pat kaip ir stiebo auginiai. Po 15-20 dienų prasikala šaknys. Jos auga greitai. Viršūninius auginius galima šaknydinti ir vandenyje.
Auginimas. Įsišakniję ir pradėję augti auginiai po vieną sodinami į 8 cm skersmens vazonėlius. Tinkamiausias lengvas puveningos žemės mišinys iš lapinės, mėšlinės žemės, durpių ir smėlio (4:1:2:1). Mišinio aeracijai ir vandens pralaidumui pagerinti patartina pridėti 10-15% kapotų kimininių samanų ar žievės, plytų skaldos, truputį medžio anglies.
Paaugę augalai persodinami į didesnius vazonus. Jiems sudaromas sunkesnis žemės mišinys iš velėninės, durpinės, mėšlinės žemės ir smėlio (2:2:4:1). Kadangi suaugusių augalų šaknynas gausus, tai jiems reikia didesnių vazonų (2 – 3 metų augalams reikia ne mažesnių kaip trijų litrų talpos vazonų). Suaugę augalai persodinami kas 2-3 metai. Vasarą papildomai tręšiami. Kartą per tris savaites laistomi galvijų mėšlo srutomis (1:10) arba mineralinių trąšų mišiniu (0,1%).
Difenbachijos mėgsta drėgmę, šilumą ir šviesą. Vasarą laistyti gausiai ir reguliariai, šiltu vandeniu, žiemą – saikingai, bet neperdžiovinti. Žiemą gausiai laistomų augalų pradeda pūti šaknys, gelsti ir kristi lapai. Vasarą patartina dažnai nupurkšti, o žiemą lapus apšluostyti drėgnu skudurėliu. Augalai gerai auga 18-20° C temperatūroje (žemesnėje kaip 10° C greitai sunyksta). Nors augalas šviesamėgis, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti, vasarą šiltnamius užpavėsinti. Kambariuose laikyti toliau nuo saulės kaitinamų pietinių palangių.
Difenbachijos šalies ūkiuose nelabai paplitusios, nes trūksta dauginamosios medžiagos, be to, daugelio yra klaidinga nuomonė, kad šias gėles galima auginti tik šiltnamiuose, o kambariuose auga blogai. Šiomis gėlėmis galima apželdinti įvairias patalpas. Užsienyje šis puošnus kambarinis augalas plačiai auginamas ir dauginamas.
Pritaikymas. Difenbachijos gali būti auginamos pavieniui arba kartu su kitais augalais. Gražūs deriniai su žemesniais žalialapiais augalais, pavyzdžiui, paparčiais, tradeskantėmis. Šių augalų fone išryškėja dideli, puošnūs, margi difenbachijų lapai. Geriausiai tinka dekoruoti erdvias, šviesias ir šiltas patalpas.
