Veja – neatsiejama sodybų ir sodų dalis. Dalinamės žiniomis ir patarimais, ką daryti, kad jūsų žolės kilimas būtų visuomet prižiūrėtas ir džiugintų.
Vejų rūšys
Priklausomai nuo paskirties ir savybių, vejos skirstomas į keletą svarbiausių rūšių. Galima derinti skirtingas rūšis, kad kiekviena atitiktų geriausiai savo paskirtį:
• Parterinės vejos yra aukščiausios rūšies vejos. Jos įrengiamos prie pastatų fasadų, tarp dekoratyvinių želdinių. Dažniausiai tose vietose, kur labai svarbu, kad ji būti tvarkinga ir nuolat prižiūrima. Kai kurios rūšys nėra atsparios mindymui, tad įprastai sodinami vietose, kur vaikštoma retai ir yra įrengti takeliai šalia. O sėjamos vienos arba dviejų rūšių sėklų mišiniu. Paprastai daromas drenažas ir įsirengiama automatinė vejos laistymo sistema. Tokia veja pjaunama kas 5-10 dienų, paliekant 2-3 cm aukščio.
• Universalios vejos įrengiamos parkuose, kiemuose. Jos atsparios vaikščiojimui, aktyviai veiklai ant jos. Sėjamos naudojant žolių mišinį. Galima pasirinkti pagal žolės spalvą, faktūrą ar augimo greitį. Pjaunamos 4-6 cm aukštyje. Gali būti laistomos rečiau, nepastoviai.
• Pievinėms vejoms – reikia mažai priežiūros. Įrengiamos šalia vandens telkinių, kiemų kraštuose. Juose gali atsirasti laukų žolių, piktžolių. Tad nenaikinamos tampa vejos dalimi. Taip pat galima pasirinkti mišinį, kuriame būna ir daugiau rūšių žydinčių pievų augalų sėklų, tad pieva ne tik žaliuoja, bet ir pražysta. Šie mišiniai derinami iš vienmečių ir daugiamečių žolių, bei žydinčių lauko gėlių. Tokios vejos paprastai pjaunamos 2 kartus: birželio mėnesio gale ir rugsėjo pabaigoje, 5-7 cm aukštyje.
• Sportinės vejos – tinkamos labai intensyviam mindymui ir veiklai ant jos. Jos naudojamos sporto aikštelėse ar žaidimo aikštelėse, vietose, kur vyksta nuolatinis vaikščiojimas per ją.
Ką rinktis: sėti veją ar kloti velėną?
Norint greitai įsirengti veją, klojama specialiai išauginta velėna. Tokia veja būna atvežama rulonais ir yra suformuojama juos ištiesiant. Šis variantas yra brangesnis ir sudėtingesnis nei vejos sodinimas iš sėklų. Bet privalumai yra tai, kad nereiks laukti kol veja bus matoma, o paskui nereikės tiek daug laiko rūpintis. Neatsitiks taip, kad bus netolygiai tankiai ar kai kuriose vietose visai neišdygusi. Tokie dalykai gali atsitikti sėjant pačiam. Taip pat velėna labiau tinka nuožulnioms vietoms, nes sėklas gali būti išplautos stipresnio lietaus. Bus galima išvengti ir piktžolių, kurios neturėtų pralįsti pro velėną.
Dirvos paruošimas
Norint turėti kokybišką vėją, svarbiausia gerai paruošti tinkamą dirvą, naudoti geros kokybės ir tinkamas sėklas. Sodinant pavasarį – paruošti dirvožemį patartina rudenį ir atvirkščiai. Bet dirvožemio perkasimą ir lyginimą pakartoti ir prieš ruošiantis jau sėti. Žaliajam kilimui tinkamiausia silpnai rūgšti dirva (pH 5,5-6,5). Dirvožemis turėtų būti laidus orui ir vandeniui, derlingas. Geriausia, kad būtų apie 20 cm storio tinkamo dirvožemio sluoksnis. Pagerinti molingą žemę galima įmaišius į ją rupaus smėlio ir kompostinės durpės. Tai reiktų daryti maždaug su 15-20 cm. dirvos sluoksniu sumaišant su naujuoju. Jei gruntas kaip tik yra smėlingas – reikia tokį pat sluoksnyje įmaišyti medžiagų, kurios padėtų sulaikyti vandenį: molingo grunto ir durpių, komposto.
Senos vejos pašalinimas
Jei būsimoje vejos vietoje yra piktžolių – būtina jas išnaikinti. Lietuvoje populiariausios piktžolės – varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, usnys. Norint pašalinti senąją veją dažniausiai pasirenkamas mechaninis šalinimo būdas. Kauptuko arba vejos žirklėmis galima išrauti žolę, ją supjaustyti.
Pasirinkus cheminį būdą – reikia išsirinkti tinkamas medžiagas ir jų nepadauginti. Varpučius išnaikinti galima pasitelkus glifosato tirpalu. Reikia nupurkšti naikinamus žaliuojančius augalus. Kitoms piktžolės labiau tiks herbicidai nuo dviskilčių žolių. Įsigydami turėtumėte pasikonsultuoti kiek jo prireiks jūsų aikštelės plotui. Jei neturite – įsigykite akinius, respiratorių, kad purškiamos medžiagos nepatektų į akis ir kvėpavimo takus.
Dirvožemio lyginimas
Svarbu iš anksto paruošti, kad žemės paviršius būtų lygus su aikštelės kraštais, su kiemu ar takeliais. Jei bus dedamas papildomas sluoksnis geresnės žemės – daryti reikia žemiau su kraštu, kad naujas sluoksnis susilygintų su juo. Įprastai užteks palikti 2,5 cm naujam sluoksniui. Nuėmus sluoksnį reikia išrinkti išlindusius akmenis. Gerai supurenta žemė paskui susislėgs, tad reiktų kaip tik padaryti aukščiau, kad lyginant paviršių su volu vejai paruošta žemė susilygintų.
Pirmiausia su grėbliu reikia išlyginti dirvą. Tai atliekama kol paviršius pasidarys lygus. Didelius nelygumus reikia išlyginti pašalinant tą viršutinį žemės sluoksnį. O tik paskui naudotis volu (nuo 80 iki 150 kg.), su kuriuo neskubant išvažinėti visą paruoštą teritoriją.
Vejos mišinio pasirinkimas
Gražiausiai veja atrodys, jei bus naudojama vienos ar iki trijų panašių rūšies sėklų mišiniai, bet jie reikalaus žymiai daugiau dėmesio. Parterinės vejos auga lėtai, tad teks pirmaisiais metais intensyviai rūpintis piktžolių naikinimu. Ypač populiarios pievinės miglės, kurios auga lėtai, bet pakenčia dažną pjovimą, atsparios mindymui. Rekomenduojam rinktis mišinį, kurių sudėtyje pagrindą sudaro: pievinės miglės, raudonieji eraičinas ir paprastosios smilgos. Tokiame mišinyje turėtų vyrauti kuri nors viena iš jų.
Norėdami pasirinkti tinkamą mišinį pasirinkite jį pagal paskirtį, kuri nurodoma ant pakuotės: sportinėms aikštėms, žaidimų aikštelėms, vietoms šešėlyje, poilsiui ar universalius. Galima rinktis Lietuvoje ar užsienyje pagamintus mišinius iš Olandijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ar JAV. Reiktų vengti daugiametės svidrės, kuri nėra tinkama mūsų klimatui.
Vienam arui (100 kv.m) dirvožemiui reikia apie 2-3 kg vejos sėklų mišinio, bet nuo konkretaus mišinio kiekis gali keistis nuo 1,5 iki 4 kg.
Vejos sodinimas
Tinkamiausias laikas vejos sėjimui – pavasaris ir ruduo. Pavasarį – nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. Reiktų, kad temperatūra būtų pakilusi aukščiau nei 12 laipsnių šilumos (dirvos viršutinė dalis įšyla iki bent 8 laipsnių). O rudenį – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos (kartais iki spalio vidurio). Vėliau pasėtos vejos gali nespėti įsitvirtinti, įšalti, apsirgti grybinėmis ligomis.
Nedidelius plotus galite sėti rankomis. Žemė sėjimo metu turi būti normalaus drėgnumo. Barstyti reiktų kryžminiu būdu: pusė sėklų sėjama einant viena kryptimi, o kita mišinio barstoma 90 kampu prieš tai buvusiai krypčiai. Kuo smulkesnės sėklos, tuo arčiau paviršiau sėjamos (smulkios sėklos). Tinkamiausias sėklų įterpimo gylis į žemę yra 0,5-1,5 cm, bet pavyzdžiui eraičino sėklas reiktų sodinti net iki 3 cm gylyje. Sėklų įterpimui naudojamas grėblys, kuriuo statmenai įspaudžiamos į dirvą iki 2 cm sėklos. Padengus būsimo žaliojo kilimo plotą reikia suspausti 100 kg volu. Nereikia voluoti drėgnų arba perdžiūvusių dirvų.
Pasėjus vejas būtina mažiausiai 2-3 savaites nuolat pagal poreikį laistyti (kiekvieną dieną ryte ir vakare, jei nelyja), kad sudygtų kuo daugiau būsimos vejos. Svarbu neperlaistyti, kad sėklos prisitaikytų prie oro sąlygų. Jei sėjama rudenį, pasėtas sėklas rekomenduojama padengti iki 2 cm storio perpuvusio komposto ar durpių-smėlio mišinio sluoksniu. Tai padės, jei nebus galimybės sistemingai laistyti du kartus per dieną.
Velėnos vejos klojimas
Norint kloti velėnos veją irgi būtina taip pat pasiruošti dirvą. Tik šiuo atveju turime sulyginti veją su kraštais taip, kad būtų 3-5 cm žemiau. Tokio storio įprastai būna velėna, tad ją patiesus ji susilygins su kitomis teritorijomis šalia. Prieš klojant būtina palaistyti, išlyginti, o sutankintą dirvą negiliai supurenti su grėbliu. Atsivežus velėną reikia skubiai palaistyti ją. Patiesti velėną reiktų per artimiausias dvi dienas.
Jei klojama ant šlaito, tuomet pradėti reikia nuo žemiausio taško ir kilti aukštyn. Pakloti reikia iš karto visame numatytame plote. Jei išlenda iš savo ploto – paskui bus galima lengvai išlindusius iš krašto kampus nukirpti. Padengę visą teritoriją iškart stipriai reikia palaistyti, kad išmirktų per visą storį. Paklojus irgi reikia suspausti su volu (apie 300 kg). Plyšius – užberti žeme ir užkamšykite nukarpytai gabalais. Priklausomai nuo laistymo intensyvumo – velėnos veja suaugs per 2-3 savaites.
Vejos laistymas
Apie laistymą dideliame vejos plote reikia pamąstyti iš anksto. Tokią veją laistyti patogiausia yra įrengus vejos laistymo sistemas. Sistema yra išvedžiojama po žeme, tad netrukdo vejapjovėms. Laistymo purkštukai, atsiradus slėgiui, iššoka virš vejos. Nors tokią sistemą galima įrengti ir nuo pusės aro dydžio vejai, bet nedidelę teritoriją galima laistyti rankiniu būdu. Ypač pradžioje reikia labai atsargiai laistyti, kad nebūtų išplautos sėklos. Su žarnos antgaliu pasirinkti smulkesnius lašus ir nureguliuoti silpnesnę srovę. Naujai pasėtą veją laistyti ryte ir vakare. Jau suaugusia su dirvožemiu velėną galima palieti – kas 4-6 dienas.
Vėliau laistyti reikia, kai dirva išdžiūsta iki 10 cm gylio, praranda sodriai žalią spalvą. Vienam arui (100 kv. m) vejos palaistyti reikės nuo 50 iki 300 litrų vandens.
Vejos tręšimas
Veją, priklausomai nuo dirvožemio kokybės ir oro sąlygų, per sezoną būtina tręšti 3-4 kartus. Pavasarį naudojamos kompleksinės azoto, fosforo ir kalio trąšos, kurios skatina augimą ir vejai suteikia sodresnę spalvą. Sausais ir karštais vasaros mėnesiais vejos nereikia tręšti, nes esant drėgmės trūkumui trąšos gali „išdeginti“. Rudenį reikia trešti kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Tokia trąšų sudėtis stiprins žolės šaknų sistemą, pasiruoš žiemos sezonui. Kitos medžiagos, kaip kalcis, magnis, siera, geležis, yra mažiau reikalingi, tad jų nereikia taip dažnai. Po tręšimo veją reikia gerai palaistyti.
Svarbu vejas tręšti ir organinėmis trąšomis. Geriausiai tinka kompostas, mėšlas, durpės. Organinėmis trąšomis geriausia tręšti rudenį ir pavasarį, paskleidžiant jį ant visos vejos.
