Žvelgdami į savo ar kaimyno gėlyną, vertiname naudodami sąvokas skoninga ar ne. Tam, kad gėlyne spalvos derėtų, siūlome skaityti šį straipsnį.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pradžiamokslis formuojantiems gėlynus (1 dalis)
Pradžiamokslis formuojantiems gėlynus (2 dalis)
Augalų derinimas pagal spalvas
Bendras sodo įspūdis priklauso ir nuo to, kaip augalai sukomponuoti. Suderinus gėlių spalvas, tekstūrą, formas, aukštį ir žydėjimo laiką galima vizualiai praplėsti arba sumažinti esamą erdvę, aplinkai suteikti nuotaiką. Augalais galima paslėpti kai kurias sodo kerteles ar išryškinti kitas erdves.
Augalų spalvų deriniai sudaromi atsižvelgiant į lapų ir žiedų, rečiau – vaisių spalvas. Visas gėles įsivaizduojame žaliais lapais, tačiau atidžiau pažiūrėję į augančias savo aplinkoje pamatysime, kad panašaus atspalvio lapais vienodų mažai. Vieni bus tamsiai ar šviesiai žali, kiti melsvai ar pilkai žali, treti margi, su baltais ar gelsvais apvadais, įvairių spalvų dėmėmis, juostomis. Negana to, kai kurie augalai per vegetaciją geba keisti spalvas: pavasarį bijūnų, astilbių ir epimedžių ūgliai atželia ryškiai raudoni ar bronziniai, vėliau ūgliai ir lapai pažaliuoja.
Rudenį, po šalnų, paraudonuoja snapučių, alūnių, kai kurių bijūnų, purpurine spalva nusidažo bergenijų lapai. Yra išvesta alūnių, vaisginų, ricinmedžių, vilkpupių veislių su tamsiai raudonais lapais. O kai kurie spalvingųjų alūnių veislių augalai lapų spalvą keičia net kelis kartus: pavasarį ir rudenį lapai būna ryškesni, vasarą pašviesėja, pavyzdžiui, ‘Tiramisu’, ‘Autumn Leaves’, ‘Mint Frost’. ‘Electra’ pavėsyje išlaiko ryškiai raudonas lapų gyslas ir taip pat keičia spalvą: pavasarį jauni lapai geltoni, vasarą jie žalsvai geltoni, rudenį įgyja dar tamsesnę spalvą – gelsvai rudą. Saulėtoje vietoje ar pusiau pavėsyje augančių alūnių lapų atspalviai taip pat skiriasi. Gėlės puošnios dėl žiedų, tik dalis auginamos dėl spalvingų lapų.
Gamtoje daugiausia gėlių baltais ir geltonais žiedais, šiek tiek mažiau mėlynais, rausvais ir raudonais žiedais. Retos gėlės žydi purpuriniais, pilkais, rudais žiedais. Sudarant spalvų derinius patartina rinktis tas spalvas, kurių yra daugiausia, tai yra geltonas, mėlynas ir raudonas. Pirmiausia svarbu apsispręsti, kokios spalvos augalai vyraus jūsų aplinkoje.
Spalvų skirstymas
Spalvos skirstomos į pagrindines, antrines, tretines ir neutralias. Pagrindinės spalvos yra trys: geltona, raudona ir mėlyna. Sumaišius po dvi pagrindines spalvas gaunamos antrinės spalvos: oranžinė (geltona + raudona), žalia (geltona + mėlyna) ir violetinė (raudona + mėlyna). Tretinės spalvos gaunamos sumaišius po vieną pirminę ir antrinę spalvas ir jų yra šešios: geltona ir oranžinė, raudona ir oranžinė, raudona ir violetinė, mėlyna ir violetinė, mėlyna ir žalia, geltona ir žalia. Spalvų rate tretinės spalvos yra greta esančių spalvų derinys, pavyzdžiui, žaliai geltona yra geltonos (pirminė spalva) ir žalios (antrinė spalva) derinys. Spalvų rate yra 12 spalvų. Tretinės spalvos gali būti įvairių atspalvių, juos lemia pagrindinės ar antrinės spalvos kiekis.
Neutralios spalvos yra balta, pilka ir šalia pilkos išskiriama sidabrinė. Neutrali spalva yra ir juoda, tačiau gėlių tokiais žiedais ar lapais nėra. Gėlyne neturėtų matytis juodo dirvožemio, nes ši spalva mažina gėlynų puošnumą.
Pažvelgus į šį spalvų ratą lengva suprasti, kurios spalvos yra gretimos (rate esančios viena šalia kitos, pavyzdžiui, geltona ir žalia) ir priešingos – viena prieš kitą (rate violetinė ir geltona).
Spalvos dar skirstomos į šiltas, kaip antai raudona, geltona, oranžinė, ir šaltas – mėlyna, violetinė, žalia. Antrines spalvas tikslinga naudoti kaip perėjimą iš pagrindinių spalvų. Tretinės gali atstoti tarpines spalvas. Gėlė, turinti raudonos ir oranžinės spalvos, padės sujungti raudonus ir oranžinius augalus. Trečias augalas kaip gretimos spalvos papildymas sukuria harmonijos įspūdį.
Spalvomis siekiama sukurti raminamą, atpalaiduojamą įspūdį, mažesnes erdves paversti didesnėmis ir atvirkščiai, atkreipti dėmesį į tam tikrą ploto vietą, sujungti skirtingus sklypo augalų plotus. Jei neturite pakankamai patirties arba nepasitikite savo gebėjimais, pats geriausias ir paprasčiausias sprendimas būtų sode naudoti vieną spalvą (monochromatinis gėlynas). Tokiems gėlynams pakanka vienos rūšies augalų, tačiau jie turi išlikti dekoratyvūs visą augalų augimo laikotarpį, svarbu ir jų žydėjimo trukmė. Jei tos pačios rūšies gėlių pasodinsite keliose sodo vietose, sukursite pasikartojimą, padėsiantį sujungti atskirus elementus į visumą. Jei norite augalų pagausinti, rinkitės tos spalvos atspalvius. Tada gėlyne nebus monotonijos. Žalia spalva sudaro gerą foną pereinant nuo vieno atspalvio į kitą.
Dažniausiai remiamasi šiomis spalvų derinimo taisyklėmis: geriausiai dera greta esančios spalvos, kaip antai oranžinė su geltonai ir raudonai oranžinėmis; spalvos, esančios viena prieš kitą, pavyzdžiui, raudona ir žalia, geltona ir violetinė, mėlyna ir oranžinė; spalvos, sudarančios T raidę, pavyzdžiui, violetinė, geltona ir mėlynai žalia; spalvos, sudarančios X ženklą, kaip antai mėlyna, oranžinė, raudonai violetinė ir geltonai žalia. Pastelinės, arba achromatinės, spalvos (pilka, balta, sidabrinė) dera su visomis kitomis, todėl jomis galima sušvelninti ryškias spalvas, atskirti vienas nuo kitų. Sode reikėtų vengti didelio spalvų margumo, nes ryškios, kontrastingos spalvos gali nustelbti kitus augalus, be to, labai margas gėlynas atrodys neskoningai.
Gretimų spalvų deriniai
Spalvas tinkamai suderinsite, jeigu parinksite pagal spalvų ratą greta esančiąsias. Dažniausiai deriniai sudaromi iš 2–3 gretimų spalvų, sunkiau suderinti 4 ir daugiau spalvų. Tokie gėlynai įdomūs, pavyzdžiui, geltonai žalsvi žiedai pagyvina žalią erdvę. Jei pasodinsite keletą kitos gretimos spalvos gėlių, kaip antai pentinių ir nolanų, sodrūs šių gėlių mėlynos spalvos žiedai gėlynui suteiks gyvybingumo.
Kelių gretimų spalvų, pavyzdžiui, mėlynos ir violetiškai mėlynos, augalai sudarys švelniai pereinantį derinį. Nereikėtų sudaryti derinių iš neryškių spalvų, antraip gėlynas atrodytų blankus, nuobodus. Jis pagyvinamas priešingos spalvos akcentais, tarkime, geltonos ar raudonos arba gretimų spalvų skirtingo ryškumo atspalvių gėlėmis.
Dviejų priešingų spalvų deriniai
Gėlynas bus ryškus, spalvingas, jeigu jame augs dviejų priešingų spalvų augalai, pavyzdžiui, oranžinės ir mėlynos. Tačiau jei parinktumėte abi spalvas ryškias, sodrias, toks derinys nebūtų malonusakims, nes žiūrint jos greitai pavargtų. Idealus variantas yra skirtingo sodrumo spalvų derinys, tarkime, jei oranžinės spalvos pašviesintos, tai mėlynos turėtų būti patamsintos.
Gėlės baltos spalvos žiedais, pilkos ar sidabrinės spalvos lapais sudaro neutralų perėjimą prie kitų spalvų augalų. Jos sušvelnina ryškių spalvų kontrastą. Ypač elegantiškai atrodo augalų su tamsiai raudonais ir sidabriniais lapais deriniai: sidabrinės spalvos augalų lapai sudaro kontrastą tamsiems augalų lapams, pavyzdžiui, alūnių ir kiečių, alūnių ir notrų, šliaužiančiųjų vaisginų ir pilkųjų veronikų. Sidabriniai, pilki augalai puikiai dera prie šaltų spalvų: žalios, mėlynos, violetinės ir jų atspalvių. Naudojant vieną spalvą ar skirtingus jos atspalvius arba gretimas spalvas gauti deriniai vadinami harmoningais. Komponuojant priešingas spalvas gaunami kontrastingi deriniai
Kiti spalvų deriniai
Trijų spalvų deriniai gali būti sudaromi iš pagrindinių spalvų (mėlynos, geltonos, raudonos) arba prie pasirinktos vienos pagrindinės spalvos derinamos dvi tretinės spalvos (violetinė su geltonai oranžine ir raudonai oranžine). Kai derinamos trys spalvos, galima parinkti vieną spalvą vyraujančią, o kitas kaip papildančiąsias. Jei spalvos ryškios, gėlės sodinamos grupėmis, pavyzdžiui, tulpės ir žydrės. Sudėtingiausia suderinti 4–5 kontrastingas spalvas (pagal spalvų ratą X raidė: mėlyna, oranžinė, raudonai violetinė ir geltonai žalia). Pradedant želdinti sodą patartina pasirinkti dideles gėlių grupes arba jų derinius, kurie bus ryškesni ir geriau išsiskirs žaliame aplinkos fone. Sudarant derinius iš 4 spalvų vieną spalvą galima
pasirinkti kaip vyraujančią, o iš kitų sukurti foną.
Šiltos ir šaltos spalvos
Šiltos spalvos – geltona, oranžinė ir raudona – tarsi priartina vaizdus, jos nuspalvina tamsesnes sodo vietas ir tinka, kai norima nukreipti dėmesį į tam tikras sodo vietas. Pavyzdžiui, oranžinės ar geltonos gėlės, pasodintos prie sodo pakraščiuose augančių krūmų ar gyvatvorių, juos priartina ir kartu traukia žvilgsnį. Šiltos spalvos didelę erdvę lyg sumažina, ji tampa jaukesnė ir artimesnė.
Šaltos spalvos kaip tik tolina vaizdą, erdvė atrodo tarsi didesnė. Ypač tinka mėlyną ir kitas šaltas spalvas naudoti mažose erdvėse, jei norime jas praplėsti. Mažas gėlynas, jeigu jo fone augs šaltų spalvų gėlės, vizualiai atrodys didesnis. Šaltos spalvos ramina, todėl mėlynų ir violetinių gėlių kampelis sode gali būti puiki vieta pailsėti, pamedituoti.
Atspalviai
Visos spalvos turi daug atspalvių. Šviesūs bet kurios spalvos atspalviai yra artimesni šiltoms spalvoms. Tamsūs atspalviai turi daugiau šaltų spalvų savybių: šviesūs violetiniai levandų žiedai turės daugiau šiltų spalvų savybių nei tamsiai raudoni. Gėlynai bus kontrastingi, jeigu juose augs vienos spalvos labai tamsios ir šviesios vienos rūšies arba suderintos skirtingų rūšių gėlės. Tokiems deriniams itin tinka gėlės, kurių yra daug veislių, kaip antai šluoteliniai flioksai, krūminiai astrūnai, didieji žioveiniai, darželinės petunijos ir verbenos. Tie, kurie mėgsta spalvingumą, gali rinktis augalus, pavyzdžiui begonijas raudonais ir rausvais žiedais ir jas pagyvinti baltais žiedais. Nuosaikesniems veikiausiai patiks dviejų atspalvių vienos rūšies augalų deriniai, pavyzdžiui, rudgrūdėlės arba tulpės. Gėlynas įdomesnis, jeigu jame auga gėlės, kurių žiedai yra skirtingo dydžio, kaip antai kosmėjos su stambiais šviesiais žiedais ir patagoninės verbenos su žiedynus sudarančiais mėlynais žiedais.
Ištrauka iš Alma Littera knygos Sodas, daržas ir gėlynas lengvai, kurią parengė Zigmantas Gudžinskas, Irena Burneckienė, Aurelija Malciūtė, Rita Mikaliūnaitė.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
