Mėtos – labai vertingas augalas, galintis žmogui atnešti didelę naudą, o priežiūra – itin paprasta. Apie mėtų naudą ir jos priežiūros ypatumus ir kalbėsime šiame straipsnyje. Lietuvoje auga apie 11 mėtų rūšių, populiariausios – dirvinė, miškinė bei vandeninės mėtos.
Daugiametis augalas su šliaužiančiais šakniastiebiais greitai paplinta sode. Stiebai gali siekti iki 1 m aukščio, o į plotį augalas gali plėstis neribotai. Švelniais plaukeliais apaugę lapai tankūs, jų kvapas primena vaisių aromatą. Balti arba rožiniai varpomis sutelkti žiedai išsiskleidžia vidurvasarį.
Mentha suaveolens mėta, kaip ir visos mėtos, geriausiai veši šiek tiek daliniame pavėsyje drėgnuose, daug maistingųjų medžiagų turinčiuose dirvožemiuose, kuriuose neturi būti piktžolių. Jei yra ne per sausa, gerai auga ir saulėtoje augavietėje.
Geriausia pavasarį įsigyti jaunų augalėlių, kurie sodinami į daug maistingųjų medžiagų turintį drėgną dirvožemį. Jei stiebus dažnai nupjausite, augalai išsikeros. Mėtos labai suveši ir greitai užima laisvus plotus. Jei to nepageidaujate, sodinkite jas į vazonus. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas. Mėtos labai gerai auga, jei pavasarį patręšiamos kompostu. Jeigu jos per daug išsiplečia, šaknis galima apkapoti kastuvu. Atsiradus rūdžių simptomams augalų stiebai nupjaunami iki pat pagrindo. Jie po to vėl greitai atauga. Šaltose vietovėse mėtas patartina pridengti.
Lapus galima skinti ištisą vasarą. Džiovinimui stiebai nupjaunami prieš pat žydėjimą. Jei orai geri, vasaros pabaigoje augalus galima nupjauti dar kartą.
Priežiūra
Jei norite, kad mėtos puikiai derėtų,
sodinkite jas pusiau pavėsyje, drėgname dirvožemyje. Svarbu, kad
dirvožemyje nebūtų piktžolių, kurios pasisavina maistines medžiagas.
Kadangi mėtos greitai auga ir veši, jų nepatariama sodinti į vazonus.
Mėtų nereikia daug tręšti – pakanka pavasarį patręšti kompostu.
Panaudojimas
Kalbant apie šio augalo naudą, reikia pasakyti, jog jame yra daug
eterinių aliejų, kurių pagrindą sudaro mentolis, vitamino C, cukraus,
karoteno, mineralinių bei rauginių medžiagų. Jau nuo senų laikų, mėtos
yra naudojamas kaip skausmą malšinantis vaistas. Mėtos mažina skrandžio
skausmus, gerina virškinimą, didina apetitą, mažina skrandžio sulčių
rūgštingumą, stabdo mikrobų plitimą, lengvina atsikosėjimą, ramina,
šalina stresą. Senovės Romoje mėtų vandeniu buvo šlakstomi kambariai –
tikėta, jog tai padėdavo atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius. Taip pat
mėtos padeda puoselėti grožį – mažina patinimus bei kraujosruvas,
tonizuoja odą.
Mėtas taip pat galima vartoti maisto gaminimui: ruošit
iš jų arbatas, sirupus, salotas, gėrimus, padažus, įdarus. Mėtų lapeliai
yra tinkami vartojimui visą vasarą, jei norite turėti atsargų –
džiovinkite.
Į vaisių panašus mėtų skonis labai tinka saldiesiems patiekalams. Šios mėtos arbata būna labai gaivi. Dėl plaukelių lapus reikėtų pavirinti.
Mėta, kaip ir pipirmėtė turi mentolio, todėl ji labai veiksminga sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklais. Inhaliacijos saugo nuo peršalimo ligų.
Kaip ir pipirmėtės, šios mėtos lapai labai tinka vonioms arba raminančioms garų vonelėms.
Darže mėta labai gražiai atrodo, be to, ji yra labai aromatingas dirvą užklojantis augalas. Ją galima auginti palei takus arba pagyvinti tvoras. Margalapės veislės populiarios kaip erdvinę struktūra sukuriantys balkonų lovelių ar pakabinamų krepšelių augalai.
Tipiškas angliškas mėtų padažas
Reikia maždaug 8 šaukštų mėtos lapų. Juos reikia susmulkinti ir užplikyti 4 šaukštais verdančio vandens. Tada įdėti šaukštą medaus. Masę gerai ištrinti ir palaikyti valandą. Prieš patiekiant įpilti, priklausomai nuo skonio, 3 šaukštus vyno acto ir gerai išmaišyti. Mėtų padažas ypač tinka ėriena.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
