Tęsiame gėlių pradžiamokslio ciklą.
Per karščius gėlės laistomos vakare ir ryte. Karštą dieną laistyti nerekomenduojama, nes vanduo greitai išgaruoja nespėjęs net susigerti į dirvožemį, o labai karštomis dienomis gali apdeginti jautresnių gėlių lapus. Laistyti reikia tiek, kad dirvožemis prisigertų vandens, kad nebūtų viršutinis sluoksnis drėgnas, o apatinis – sausas. Mažai laistomos ar išvis
nelaistomos gėlės auga silpniau, daug greičiau pražydi, žiedai būna smulkesni. Ypač nukenčia tos, kurių silpnos, paviršinės šaknys. Daugiametės gėlės, pavyzdžiui, muilinės gubojos, turinčios ilgas šaknis (kartais siekiančias iki 2 m), ne tokios jautrios drėgmės trūkumui.
Jei gėlės auga priemolyje, po lietaus arba palaisčius ant jo susidaro plutelė. Ją reikia suardyti. Plutelei susidarius dirva greičiau džiūsta ir augalai praranda jiems reikalingą drėgmę. Purenant kartu naikinami ir piktžolių daigai. Gėlyną ravėti reikia tiek kartų, kad
nebūtų vegetuojančių piktžolių.
Mulčiavimas
Kad dirvožemis greitai neišdžiūtų, nereikėtų dažnai ravėti ir gėlynai būtų išties gražūs, augalai yra mulčiuojami: dirvožemis užpilamas organinėmis ar neorganinėmis medžiagomis. Be to, mulčias apsaugo augalų šaknis nuo temperatūros svyravimo: staigaus atšalimo žiemą ir pavasarinių šalnų. Kaip organinis mulčias gali būti naudojama smulkinta žievė, spalvotos medžio drožlės, augalų lukštai, durpės. Augalai, kurių dirvožemio paviršius yra padengtas
4–8 cm mulčio sluoksniu, daug geriau vystosi, nes žemėje jiems užtenka drėgmės, be to, mikroorganizmams skaidant organinį mulčią išsiskiria daugiau anglies dioksido, o jo gėlėms reikia.
Prieš mulčiuojant neorganiniu mulčiu, pavyzdžiui, skaldele, smėliu, žvyru, klojama juodos spalvos daržo plėvelė (ji yra laidi drėgmei, bet sulaiko piktžoles) ir pilamas kelių centimetrų storio mulčio sluoksnis. Jis paskleidžiamas, kad nesimatytų juodos daržo plėvelės. Sluoksniui sumažėjus (nupūtus vėjui ar nuplovus vandens srovei), mulčio užpilama iš naujo.
Tręšimas
Auginamos gėlės, kad būtų puošnios ir gausiai žydėtų, tręšiamos. Gėlių poreikis maisto medžiagoms (azotui, fosforui, kaliui) skiriasi. Nereiklūs šilokai, astilbės, sinavadai, zundos, Valerio sprigės, našlaitės. Papildomai tręšti reikia gausiai žydinčias gėles, ypač vienametes, kurių ilga vegetacija, kaip antai petunijas, pelargonijas, begonijas, verbenas, celiozijas. Jei augalai auga trąšiame dirvožemyje, nereikėtų gėlių tręšti papildomai.
Daugiau azoto reikia augančioms gėlėms, fosforo ir kalio – kraunančioms žiedus (butonizacija) ir žydinčioms. Gėlės, kurioms užtenka azoto, yra sodriai žalios spalvos, tarpios, o pertręštos augina didesnius stiebus, vešlesnius lapus ir daug mažiau žydi. Trūkstant azoto pradeda gelsti apatiniai lapai.
Fosforas reguliuoja generatyvinių pumpurų susidarymą, šaknų augimą. Jei fosforo per mažai, augalų lapai ir jauni stiebai įgauna violetinę spalvą.
Didžiosios nasturtės trąšiame dirvožemyje gausiai augina stiebus, vešlius lapus, bet mažai žydi. o labai daug trūkstant pasirodo rudos nekrozinės dėmės. Kalis reguliuoja vandens patekimą ir jo kilimą augalu iki viršutinių jo dalių ir žemyn nuneša per fotosintezę pagamintas organines medžiagas.
Pakankamai kalio gaunantys augalai yra ištvermingesni per sausras ir atsparesni ligoms. Jo trūkstant pradeda ruduoti lapai. Be šių pagrindinių elementų, augalams po truputį reikia ir mikroelementų: magnio, vario, geležies, boro, mangano, kobalto, jodo, cinko. Trūkstant bent vieno elemento augalas pradeda skursti.
Geriausia naudoti gėlėms skirtas kompleksines trąšas, kuriose yra azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Trąšose turėtų būti mažiau azoto, daugiau fosforo ir kalio. Tirpius šių trąšų fosforo ir kalio oksidus augalai greitai įsisavina. Gėles tręšti reikėtų anksti pavasarį arba papildomai jiems vystantis.
Augančias gėles patartina tręšti bent kartą per mėnesį, o auginamas gėlinėse – kas savaitę. Derlingame dirvožemyje pasodintas daugiametes gėles pakaktų patręšti pavasarį kompleksinėmis arba gėlėms skirtomis trąšomis su mikroelementais, kol jos pradeda sparčiai augti.
Kelios gudrybės:
Kad vasarą reikėtų rečiau laistyti gėlinėse auginamus augalus, į dirvožemį įmaišoma specialių granulių: jos prisigeria vandens ir žemei pradžiūvus atiduoda
augalams.
Apatiniai gėlių lapai pradeda gelsti ir kai trūksta vandens, todėl prieš papildomai tręšiant azoto trąšomis reikėtų pažiūrėti, ar nestinga vandens.
Vasaros pabaigoje uždėtas komposto mulčias skatina formuotis flioksų, astilbių, diktonų, sinavadų ir daugumos kitų daugiamečių gėlių šaknų sistemą, nes kaip tik tuo metu kraunami kitų metų žiediniai pumpurai.
Kai kurios gėlės gerai auga ir beveik netręšiamos, pavyzdžiui, raudonžiedžiai linai, darželinės juodgrūdės, vaistinės medetkos, kiaušininiai lagūrai, kiškio ašarėlės.
Ištrauka iš Alma Littera knygos Sodas, daržas ir gėlynas lengvai, kurią parengė Zigmantas Gudžinskas, Irena Burneckienė, Aurelija Malciūtė, Rita Mikaliūnaitė.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
