Daugeliui žmonių papartis pirmiausiai yra susijęs su mistika ir Joninėmis. Tačiau patyrusiam sodininkui papartis – tai vertingas augalas, skirtas papuošti sodo sklypą. Kaip žinia, papartį, taip pat kaip ir rožes, galima auginti ne tik sode, bet ir savo namuose. Jie mėgsta drėgmę, tad nuostabiai gražiai atrodys po aukštesniais medžiais šalia baseino ar vandens telkinio. Ką reikia žinoti, norint užsiauginti papartį ir kaip tinkamai jį prižiūrėti, pataria sodo ekspertai.
Šiuo metu yra priskaičiuojama daugiau kaip du šimtai paparčio rūšių. Charakteringa paparčio savybė yra šaknų atsparumas net esant didelei sausrai, ir netgi, jei visa antžeminė šio augalo dalis išdžius, apgenėjus ir palaisčius papartį jis greitai vėl pradžiugins puošnia žaluma.
Kita vertus, papartis labai mėgsta drėgmę. Todėl tikrai geras derinys bus papartis, aukšti medžiai ir sodo baseinas. Pasodinti po medžiais sudarys tikrą atogrąžų miškų efektą, o pakankamai didelė drėgmė padės paparčiams aktyviai augti.
Paparčio dauginimas ir sodinimas
Gyvojoje gamtoje papartis dauginasi sporomis, o tai padeda krūmams greitai plisti po visą miško teritoriją. Tačiau toli gražu ne visi paparčio lapai turi sporas. Jas galima surinkti pavasarį tiesiai nuo krūmo, arba galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse.
Auginant paparčius be išankstinio daiginimo, sporos yra pasodinamos pavasarį. Paparčių sodinimui naudojama tradicinė sodo žemė su nedideliu papildomu kiekiu durpių ir paukščių išmatų vietoje trąšų.
Sodinukai persodinami taip pat pavasarį ar ankstyvą vasarą. Šiuo atveju papartį geriau sodinti su ta žeme, kurioje augo paparčio daigai. Sodinimui skirtą duobę reikia gausiai sudrėkinti.
Dauginimui dažniau taikomas augalo dalinimo būdas. Tai vykdoma ankstyvą pavasarį. Paprastai paparčio krūmas iškasamas iš žemės ir nuo jo atskiriama augalo dalis kartu su šaknų dalimi. Tai reikia daryti labai atsargiai, nes paparčiai sunkiai ištveria persodinimą.
Tinkama paparčio priežiūra
Aktyviam paparčio augimui reikalinga temperatūra – 15°-22° С. Vasarą augalą reikia dažnai laistyti, be to aplieti reikia ne tik žemę, bet ir paparčio lapus.
Kadangi papartis, kaip ir bambukas, dėl gerai išvystytų šaknų ir sporų sėjimo turi savybę išsikeroti savarankiškai, kas tris metus šį augalą būtina praretinti. Daugelis sodininkų pataria pašalinti senus augalus, tokiu būdu papartį atjauninant.
Persodinant vienokios ar kitokios rūšies paparčius reikia atsižvelgti į būsimo paparčio krūmo dydį. Labiausiai paplitusios paparčio rūšys paprastai siekia iki 1,5 metro aukščio, tačiau kai kurios paparčių rūšys gali išaugti net iki 5 metrų aukščio.