Žydi, gražūs lapai, struktūriški, atsparūs – kas? Dekoratyviniai krūmai. Be abejo, yra ir tokių, kurie lepūs, brangūs, nuolat puolami kenkėjų ir reikalaujantys daug priežiūros. Tačiau šiandien ne apie juos – modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Elė Urbonienė ir Sandra Kanapeckaitė išvardija keletą dekoratyvinių krūmų, kurie gražūs, nereiklūs ir tikrai verti rasti vietą mūsų sklypuose.
Kraštovaizdžio dizainerė E. Urbonienė pirmąją vietą skiria sedulai (Cornus). Sedula – ir nereikli, ir lengvai formuojama (jei reikia karpyti), ir dekoratyvi – tiek žiemą, tiek vasarą. Vasarą, priklausomai nuo veislės, sedula džiugina spalvotais lapais, žiemą – raudonomis šakelėmis (baltoji sedula). Yra daug sedulos rūšių ir veislių, tereikia pasirinkti pagal situaciją. Retai sutinkame palaipinę sedulą (Cornus sericea). Ji architektūriška, neįprastai išsidėsčiusios horizontalios šakos, gražiai žydi – tinkamas pasirinkimas, kai reikia akcento. Be to, sedula prisitaiko ir pavėsyje, ir saulėtoje vietoje.
Antrąją vietą lektorė skiria Mejerio alyvai Palibin. Tai nėra paprasta sodinė alyva. Ji auga gana taisyklingu apvaliu krūmu. Lyginant su sodine alyva, daug kompaktiškesnė. Ji dekoratyvi, žydi smulkesniais elegantiškais žiedeliais. Jos lapeliai tris kartus mažesni nei įprastos alyvos.
Trečioji vieta – šluotelinei hortenzijai (Hydrangea paniculata). Specialistė teikia pirmenybę toms veislėms, kurių žiedai ne sunkūs rutuliški, o lengvesni, ažūriškesni. Skirtingai nei daugelis krūmų, hortenzijos pikas – antroji vasaros pusė, ir žydi ji iki vėlyvo rudens. Pradeda žydėti dramblio kaulo spalva, vėliau spalva kinta: dažniausiai rausvėja arba žalsvėja, priklausomai nuo veislės. O pirmoje metų pusėje, kol pasirodo žiedai, turime gražų tvarkingą žalią krūmą, nereiklų ir atsparų.
E. Urbonienė taip pat pamini kvapųjį vytmenį (Abelia mosanensis). Nereiklus, neserga, atsparus šalčiams. Kai žydi, labai skaniai kvepia, o rudenį nuostabiai parausta. Tad kaip akcentas gali būti ir pavasarį, ir rudenį.
Lektorė, kraštovaizdžio architektė S.Kanapeckaitė papildo sąrašą šiais dekoratyviniais krūmais:
Aronija – tiek juodavaisė, tiek raudonvaisė. Išsiskiria dėl maistingų uogų, ugnies spalvų rudenį. Augs ten, kur dauguma kitų dekoratyvių neaugtų: šlaitams apželdinti, šlapesnėms, molingoms, pusiau šešėlingoms vietoms. Prisitaiko ir prie sausų dirvų. Gražiausia sodinti grupėmis.
Lazdynas Corylus maxima ‘Purpurea’ – jei tik dirva derlinga ir sodyba didelė – išskirtinis akcentas dėl plačios, gražios lajos, purpurinių lapų. Veda vaisius ir tinkamas daugiakamienių medžių giraitei formuoti.
Forzitija patenka į šį sąrašą dėl taip pasiilgtų ryškių spalvų anksti pavasarį. Puikiai atrodo, kai sodinamos ne pavienės, o grupėmis, formuojant geltoną ruožą priešais tamsų, pavyzdžiui eglių, foną. Fortizijas galima išryškinti priešais jas pasodinus neaukštų (iki 60-80 cm) krūmų grupę.
Putinas suteiks išskirtinumo sodui dėl baltų žiedų skėčių pavasarį, sultingų, ryškiai raudonų, blizgančių uogų kekių rudenį. Sodinti paunksmėje, šlapesnėje vietoje (geriausia šalia tekančio vandens).
Lanksvos tinkamos dėl plataus panaudojimo. Jos dekoratyvios, nereiklios, labiausiai tinka saulėtoms, gerai drenuojamoms vietoms. Idealus variantas neaukštoms laisvai augančioms gyvatvorėms.
