Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba puskrūmiai. Savaime auga vidutinio klimato juostoje, daugiausia šiauriniame pusrutulyje. Šie augalai sutinkami miškuose, upių pakraščiuose, stepėse, kalnuose, šlaituose. Jų stiebas stačias arba laipioja apsisukančiais apie atramas lapkočiais.
Lapai priešiniai, sveiki, trilapiai, dukart trilapiai arba neporiškai plunksniški, ant augalo išsilaiko iki vėlyvo rudens. Žiedai taisyklingi, dideli arba maži, pavieniai ir po kelis ar daugiau sukrauti žiedynuose, kvapūs arba bekvapiai. Taurėlapiai 4-8, įvairių spalvų – balti, gelsvi, geltoni, mėlyni, violetiniai, raudoni, purpuriniai. Vainiklapių nėra. Kuokelių daug. Piestelių dažniausiai taip pat daug. Liemenėliai dažnai ilgi, balsvai plaukuoti.
Raganės žydi labai gausiai ir ilgai (30-150 dienų). Vaisiai neatsidarantys vienasėkliai riešutėliai susitelkę po kelis ar keliolika galvutės formos vaisyne. Dėl nenukrintančio nuo riešutėlio plaukuoto liemenėlio daugumos rūšių vaisiai labai gražūs, ir augalai iki vėlyvo rudens, net žiemą, lapams nukritus, atrodo labai dekoratyviai.
Raganės yra labai puošnūs augalai ir gali būti lyginami net su gražiausiais dekoratyviniais augalais, pavyzdžiui, erškėčiais. Dauguma raganių rūšių mūsų klimato sąlygomis šalčiams yra atsparios. Išimtį sudaro veislinės raganės, kurios yra gana lepios ir todėl žiemai jas būtina pridengti.
Dirvos atžvilgiu raganės nėra labai reiklios. Jos gali augti bet kokioje kultūrinėje dirvoje. Tačiau, kaip ir kiekvienas dekoratyvinis augalas, puošniau auga ir gausiau žydi purioje, derlioje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Nepatartina raganių sodinti į molingą sunkią dirvą, nes joje pasodintos raganės skursta, neišryškėja jų dekoratyvinės savybės. Jeigu dirva labai sunki, ją reikia pagerinti: į 1 kv.m pridedama 20 kg perpuvusių lapų, mėšlo ar kompostinės žemės ir 1 kibiras smėlio. Lengvai dirvai šių organinių trąšų pakanka apie 15 kg (smėlio pridėti nereikia).
Raganės nemėgsta labai šlapių dirvų. Ypač joms kenkia rudenį ir pavasarį nenutekantys vandenys.Šių augalų šaknų sistema gana stipri ir įsiskverbia giliai į dirvą. Todėl prieš augalų sodinimą dirvą reikia kaip galima giliau išpurenti.Sodinti raganes patartina pavasarį, nes tada jos geriau prigyja. Jeigu dėl kurių nors priežasčių tai atlikti reikia rudenį, svarbu nepavėluoti. Sodinama pirmoje rugsėjo mėn. pusėje, kad iki rudens augalai spėtų gerai įsišaknyti. Prieš sodinimą rūpestingai apžiūrimos šaknys; apdžiūvusios ir pažeistos jų dalys nuplaunamos aštriu peiliu. Sutrumpinama antžeminė augalo dalis. Sodinama 5-10 cm giliau, negu augalas augo medelyne. Pasodinus gausiai palaistomą, o dirvos paviršius apmulčiuojamas. Esant sausam orui, pirmas dvi savaites augalai laistomi kasdien.
Mūsų klimato sąlygomis raganės geriau auga saulėtose vietose arba tokiose, kur nebūna vidudienio saulės. Labai pavėsingose vietose krūmai menkai šakojasi ir negausiai žydi. Raganes galima dauginti sėklomis, žaliomis ir sumedėjusiomis gyvašakėmis, atlankomis, o kai kurias rūšis, pvz. mandžiūrinę, krūmo dalijimu.
Sėklų daigumo tyrimai parodė, kad atskirų šių augalų rūšių sėklų nevienodas ramybės periodas. Vienų rūšių sėklos pasėtos labai greitai sudygsta (po 2-4 savaičių), kitų dygimas trunka net 10-12 mėn. Labai ilgai dygsta Fargeso, mėlynžiedės raganės rūšių sėklos. Jas prieš sėją būtina stratifikuoti.
Rezultatai rodo, kad stratifikuotų sėklų dygimo laikas žymiai sutrumpėja, palyginus su nestratifikuotų sėklų dygimo laiku. Stratifikacijai sėklos sluoksniuojamos su drėgnu smėliu ir 60-70 dienų laikomos 0-3° C temperatūroje. Dauguma raganių ir vijutrių rūšių savo nunokusių vaisių neiš-barsto, jie išlieka ant augalo iki sekančių metų pavasario. Sėklos, nurinktos pavasarį, sėjos dieną, sudygsta beveik per tokį pat laikotarpį, kaip ir stratifikuotos sėklos. Tai rodo, kad tokius ant augalo išsilaikančius vaisius galima nurinkti pavasarį, prieš pat sėją (kovo-balandžio mėn.). Jų sėklos išsistratifikuoja, veikiant žemai temperatūrai ir oro drėgmei. Sėti patartina į dėžutes, kurios iš pradžių laikomos šiltnamiuose ar šiaip šiltoje patalpoje, o vėliau, orui atšilus, išnešamos į inspektus arba tiesiog į lauką. Pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui, daigai pikuojami į lysves.
Daigynui parenkama lengva dirva ir vidurdieny pavėsinga vieta. Daigai sodinami 20-25 cm atstumu. Dirva nuolat purenama, o sausrų metu laistoma. Sėjinukai per vasarą kelis kartus patręšiami. Tręšiama pagal tą pačią sistemą, kaip ir laipiojan-tys erškėčiai. Po dvejų metų sėjinukus galima sodinti į nuolatinę vietą. Raganes galima sėkmingai dauginti ir žaliomis gyvašakėmis. (Taip pat dauginti galima ir atlankomis.) Bandymai parodė, kad tinkamiausias dauginimui laikas yra birželio mėn. pabaiga arba liepos mėn. pradžia, jeigu pavasaris vėlyvas. Gyvašakės geriau įsišaknija šiltame inspekte. Teigiamos įtakos gyvašakėms įsišaknyti turėjo jų mirkymas 8 vai. 0,015% heteroauksino tirpale. Šiame tirpale mirkytos gyvašakės įsišaknija žymiai geriau, greičiau ir gausiau.
