Eklektiškai įstiklintų balkonų bjaurojamas gyvenamųjų namų veidas byloja, kad teisinė aplinka ir realybė kartais neturi nieko bendra. Atrodytų, realiausia viltis suvaldyti įsigalėjusį chaosą – daugiabučių modernizacija. Tačiau estetinis kriterijus, įskaitant ir vieningo balkonų vaizdo sprendimus, vis dar nėra įvardijamas prioritetiniu renovacijos procese.
„Džiugina“ sprendimų įvairovė
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta atkreipė dėmesį, kad norint įstiklinti balkoną privalu suderinti supaprastintą projektą su miesto ar rajono savivaldybės architektu.
„Tai aktualu ir senos, ir naujos statybos namuose. Šis reikalavimas galioja seniai, tačiau kaip jo laikytasi – nebuvo kontroliuojama. Todėl šiandien matome gyventojų saviveiklos rezultatus – „gražią“ daugiabučių balkonų įvairovę ir konstruktyviniu, ir spalviniu požiūriu, – kalbėjo pašnekovas. – Žinoma, ši problema opesnė senuosiuose namuose. Naujos statybos
daugiabučiuose nėra tokių interpretacijų galimybių – balkonai jau yra įstiklinti, taip ir užtikrinant papildomą komforto sąlygą, ir sprendžiant energinio efektyvumo klausimą.“
V. Serbenta pripažino, kad senosios statybos namų renovacija galėtų būti veiksmingas įrankis sprendžiant šią seną problemą. Tačiau kol kas šis įrankis – pačių gyventojų rankose.
Tikslas – mažesnės šildymo sąskaitos
Anot pašnekovo, renovuojant būstą prievolės pasirūpinti ir vieningu estetiniu balkonų vaizdu nėra, tad viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo.
„Visi projektai įgyvendinami bendru butų savininkų sutarimu. Pirma, jie nusprendžia, ar reikia atnaujinti pastatą, antra – kokias priemones rinktis. Manau, būtų neteisinga užkrauti prievolę gyventojams. Šiuo metu taikomas geranoriškumo, pačių apsisprendimo principas pasiteisino“, – kalbėjo V. Serbenta.
Pašnekovas teigė, kad galiausiai ir pati daugiabučių modernizavimo programa orientuota ne į estetinius sprendinius, bet į energinio efektyvumo didinimą.
„Vyriausybės parama pirmiausia nukreipta į pirmaeilių uždavinių sprendimą, tai yra kaip sumažinti gyventojų išlaidas, patiriamas dėl būsto šildymo. Tačiau, be abejonės, daugiabučių modernizavimo rezultatas yra ir estetinis jų vaizdas. Jeigu šiltinamos sienos, stogas, sutvarkomi fasadai, natūralu, kad palikus bet kaip įstiklintus balkonus vaizdas bus nekoks. Kad šios konstrukcijos atrodytų estetiškai, skatinama stiklinti balkonus pagal vieningą projektą. Juo labiau kad už tas priemones, kurios taupo energiją, valstybė skiria iki 40 proc. finansinę paramą. Tai dar viena svari paskata žmonėms tuo pačiu susitvarkyti ir balkonus“, – kalbėjo specialistas.
Renovacija – ir už slenksčio
Anot specialisto, nors apie estetinę išraišką renovuojant daugiabučius kalbėti ankstoka, žvelgiant į ateitį reikia galvoti ne tik apie šiuos siekius.
„Daugiabučiuose gyvena apie du trečdalius Lietuvos žmonių, didžioji jų dalis – statytuose sovietmečiu. Kai bus atnaujinta masė šių namų, bus galima imtis kito žingsnio ir įgyvendinti kitas priemones, taikant kitokius mechanizmus“, – aiškino V. Serbenta.
Anot specialisto, palyginti su Vokietijos praktika modernizuojant senuosius daugiabučius, Lietuvoje pasigendama kompleksinio požiūrio.
„Didžiausias dėmesys nukreiptas į pačius pastatus – gyventojai atsinaujina, susitvarko savo namą, gal net įsistiklina balkonus pagal vieningą projektą, tačiau kiemai lieka nesutvarkyti – nėra automobilių statymo aikštelių, žaliosios teritorijos apleistos, vaikų žaidimų aikštelės nesutvarkytos. Todėl, be abejo, kitas renovacijos siekis – tvarkyti visą gyvenamąją aplinką“, – teigė ekspertas.
Balkonų konstrukcijos – bendras turtas
Gyvenamųjų namų administratoriai pripažįsta, kad didesnį nerimą kelia balkonų būklė nei estetinis jų vaizdas. Nemaža dalis prieš keliasdešimt metų statytų daugiabučių balkonų yra avarinės arba patenkinamos būklės. Bendrą situaciją apsunkina tai, kad įprastai gyventojai nesutinka imtis būtinų remonto darbų. Kadangi balkonas įvardijamas kaip pagrindinė namo konstrukcija, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, už jo priežiūrą atsako visi namo bendraturčiai – net ir tie daugiabučio gyventojai, kurie balkonų neturi.
Vilniuje yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Nors namų administratoriai skambina pavojaus varpais, patys gyventojai į tai moja ranka ir susirūpina balkonais tik įvykus nelaimei, o jų pasitaiko vis dažniau.
Vilniaus miesto savivaldybė turi planų sudaryti daugiabučių namų fasadų, balkonų remonto darbų paramos fondą. Tačiau kol kas jis nesukurtas, o nuo griūvančių balkonų gyventojus stengiamasi apsaugoti tik balkonus aptraukiant tinklais.
