Ar pastebėjote, kad apniukusią dieną ar atslinkus sutemoms spalvingos gėlės netenka ryškaus grožio? Ir tik balti žiedai švieste šviečia net ir vėlyvą vakarą, kai kitos spalvos susilieja.
Daugialypė paskirtis
Paprastas ir elegantiškas spalvinis sprendimas, ypač tinkamas pavėsingose ir tamsesnėse vietose, – baltai žydintys augalai. Balta spalva stipriausiai atspindi šviesą, suteikia ramybės, atpalaiduoja ir sukuria erdvės pojūtį, be to, tikrai nesuklysite prie jos derindami kitus atspalvius. Įspūdingiausiai atrodo ne smulkios gėlytės, o baltais žiedais apsipylęs krūmas – kuriant kraštovaizdžio dizainą jis tampa pagrindinius akcentu. Dekoratyvioji tokio krūmo paskirtis daugialypė: jis įrėmina erdvę, padalija šią į atskiras zonas, atkreipia dėmesį į tam tikrą rakursą, gerai paslepia nesutvarkytą sklypo kampelį… Baltai žydintis krūmas puošniai atrodo ir augdamas vienišas, tik vejos supamas, ir neišvaizdžios sienos fone, ir pasodintas visai mažame žemės lopinėlyje po daugiabučio langais.
Hortenzija žydi kiaurą vasarą
Kad puošniai atrodytų. Hortenzijos (Hydrangea) žydi nuo birželio iki rugsėjo – taigi visą vasarą šie krūmai džiugina akis. Labiausiai mūsų kraštuose įprastos šviesiosios hortenzijos žydi baltos ar žalsvai baltos spalvos žiedais. Gėlės žiedus krauna ant pirmamečių ūglių, tad rudenį galima pasirinkti, pjauti krūmelius ar ne. Priklausomai nuo to, kokio dydžio augalo norite, galite elgtis skirtingai. Jei ūglių nenukarpysite, krūmas labiau šakosis ir užaugs didesnis. Tik senas ar labai sutankėjusias šakas vis dėlto kasmet reikia išpjauti. O jei nemėgstate per žiemą styrančių padžiūvusių stiebų, juos galite rudenį nupjauti – nauji ūgliai su žiedais vis tiek išaugs. Hortenzija gali augti ir dideliame vazone – jo vietą nesunku pakeisti atsižvelgus į vasarą besikeičiantį gėlyno vaizdą.
Auginimo ypatumai. Šiems augalams patinka vidutiniškai derlinga, vandeniui laidi, šiek tiek rūgšti žemė ir išsklaidyta saulės šviesa arba pusiau pavėsis. Tai nereiklus ir šalčiams atsparus augalas, jį prižiūrėti visai nesunku. Svarbu, kad krūmui užtektų drėgmės, kurios šaknys turi nuolat gauti, todėl žemę po krūmu patariama mulčiuoti, o laistyti reikėtų nusistovėjusiu vandeniu.
Sausmedis kopia dangaus link
Kad puošniai atrodytų. Sausmedžių (Lonicera) yra pora šimtų rūšių krūmų, o vienas dažniausiai auginamų – apskritalapis sausmedis. Tai išsikerojęs sumedėjęs vijoklis, vyniodamasis aplink gali užkopti kone iki šešių metrų aukščio. Gausiai žydi pirmą vasaros pusę apie tris savaites. Maloniai kvepiantys (ypač vakare) žiedai keičia spalvą ir vis labiau skleisdamiesi iš geltonai rožinių tampa beveik balti. Augalas dekoratyvus visą vasarą: nužydėjus žiedams sunoksta oranžinės uogos, o ir lapai atrodo gan įspūdingai.
Augalas gerai pakelia persodinimą ir genėjimą – nužydėjusį būtina praretinti. Senesnių augalų stiebai prie žemės nuplinka ir praranda dekoratyvumą, todėl kas penkerius metus stiebus reikia atjauninti – augalas vėl bus vešlus ir žydės gausiau.
Auginimo ypatumai. Sausmedžiai mėgsta saulėtą vietą, nors pakenčia ir pavėsį, tik žydi tuomet ne taip gausiai. Tačiau, kaip ir daugeliui kitų vijoklinių augalų, sausmedžiams labai svarbu, kad kamieno apačia būtų šešėlyje. Tai gan reiklus augalas: gerai auga derlingoje žemėje, per sausras būtina gausiai lieti. Šalnoms atsparus, jei žiemoja užklotas sniego, nebent jauni ūgliai gali nušalti. Sausmedžiai auga greitai, jiems reikia atramos – tinka siena, pergolė, stulpas…
Jazminui reikia saulės
Kad puošniai atrodytų. Jazminų (Philadelphus) žiedai, ko gero, balčiausi palyginti su kitais krūmais, o ir labai kvapnūs. Žydi augalas apie tris savaites birželio ar liepos mėnesiais (priklausomai nuo veislės). Žiedai susiformuoja ant jaunų ūgliukų viršūnėlių. Augdami saulėtoje vietoje jazminai gausiai pasipuošia žiedais, pavėsyje ūgliai ištįsta ir žydi gerokai menkiau. Tik tinkamai genimas krūmas atrodo dekoratyviai. Greit augančių rūšių jazminai netaisyklingai ištįsta į saulėtą pusę, sendamos šakelės nuplinka, o ir žydi toks nekarpytas krūmas vis skurdžiau, bet periodiškai atjauninamas žiedais džiugina ne vieną dešimtmetį. Kas kelerius metus reikia pašalinti senstančias šakeles – palikite tik jaunesnes nei 10 metų. Tai daroma jazminams nužydėjus. Praretinus vainiką išaugs stiprių ūglių, be to, kitais metais augalas gausiau žydės. Genėdami stenkitės krūmui suteikti taisyklingą formą, išpjaukite labai kreivas šakas.
X Auginimo ypatumai. Jazminai nelabai reiklūs dirvožemiui, tačiau geriau auga puriame ir derlingame. Nepakenčia užmirkusios žemės. Neilgas sausras perneša gerai, nebent lapai nulinksta, bet gavę vandens vėl atsigauna. Manoma, kad jiems nebaisus užterštas oras – matyt, išties taip, nes jazminai puikiai auga ne tik sodybose, bet ir mieste.
Šie augalai labai lengvai pakelia persodinimą ir greitai pasiekia suaugusio krūmo dydį. Persodinus reikia gausiai palieti (2–3 kibirai vandens). Sodinti jazminus reikėtų taip, kad šaknų kaklelis būtų ne giliau nei 2–3 cm, kitaip ims pūti. Per vasarą žemę patartina kelis kartus supurenti, galima mulčiuoti durpėmis, kad neaugtų piktžolės.
Daugelio rūšių jazminai atsparūs šalnoms, tad žiemą jų dengti nereikia. Jei vienmečių ūgliukų galai apšąla, juos nugenėjus augalas greit atsigauna – išaugina naujus.
Baltos alyvos linksmesnės nei violetinės
Kad puošniai atrodytų. Nors alyvos (Syringa) dažniau žydi violetiniais žiedais, ši spalva laikoma liūdesio ženklu… Skirtingai nei balta. Alyvos žydi iki trijų savaičių. Paprastosios pražysta anksčiau, veislinės – vėliau. Nors alyvų yra įvairių veislių, dekoratyviausios (ir nelepiausios) – paprastosios, o hibridinių privalumas tas, kad jos neleidžia atžalų, greičiau auga. Gausiausiai alyvos žydi augdamos saulėtoje, nuo šiaurinių vėjų apsaugotoje vietoje.
Šių augalų atžalas būtina šalinti, o didesnius krūmus genėti – išpjaukite senus stiebus, nes neprižiūrimų krūmų žiedai smulkėja, ūgliai silpnėja, praranda simetrišką formą. Tai galima daryti arba anksti pavasarį, arba alyvoms nužydėjus. Išpjaukite kreivas, sausas, nedekoratyvias šakeles, taip pat smulkias, nežydinčias ir esančias krūmo viduryje. Kad gausiau žydėtų, reikėtų neleisti brandinti sėklų ir pašalinti nužydėjusius žiedus. Juos geriausia nupjauti genėjimo žirklėmis iki pirmos lapų poros.
Auginimo ypatumai. Alyvų krūmas gali augti praktiškai bet kokioje žemėje, bet blogai pakenčia rūgščią ir sunkią, o mėgsta derlingą, vandeniui laidžią ir truputį kalkingą. Tai dar vienas krūmas, laikomas atspariu užterštam orui. Alyvos nebijo sausrų, nors visai nelaistomos per karščius skursta. Šaltis joms irgi nekenkia. Vasarą žemę aplink alyvų krūmą reikėtų purenti, o, jeigu ji sunkoka, mulčiuoti smėliu ar durpėmis.
Tai vienas iš nedaugelio krūmų, kuriuos galima persodinti bet kokio amžiaus, net ir pagyvenusius, be to, ne tik pavasarį ir rudenį, bet ir vasarą, tik geriau apniukusiu oru ar vėlai vakare. Kadangi augalas nemėgsta užmirkusios žemės, įberkite drenažo sluoksnį – puskibirį plytų duženų ar akmenukų. Pasodintą krūmą kartą per savaitę palaistykite. Geriausia augalą sodinti praėjus mėnesiui po žydėjimo, o, jei sodinate žydintį krūmelį, žiedus nukirpkite, kad alyvos greičiau prigytų.
Erškėtis – atspariausia „parko rožė“
Kad puošniai atrodytų. Erškėčiai (Rosa), dar vadinami „parko rožėmis“, atsparūs žiemos šalčiams. Kitas rožes nuo jų reikia saugoti ir dengti, o šioms tai – nė motais. Itin dekoratyvios ir populiarios įvairių veislių tankiadygliai erškėčiai, žydintys paprastais ar pilnaviduriais žiedais. Jie pražysta anksčiausiai iš visų rožių ir stulbina žiedų gausa bei dekoratyvumu. Maloniai kvepiantys krūmai žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje tris keturias savaites. Nužydėjusių žiedų net nereikia karpyti, nes rudenį erškėčiai sunokina tamsiai raudonos spalvos vaisius – jie tampa subtilia rudenine kiemo ar sodo puošmena.
Kad puošniai atrodytų, erškėčius būtina genėti ir formuoti. Užtenka kartą per metus, pavasario pradžioje, prieš pradedant krūmui smarkiai augti. Tuomet reikia iškarpyti ir senas šakas.
Auginimo ypatumai. Priežiūros erškėčiams reikia nedaug, jie mažiau reiklūs nei jų giminaitės hibridinės rožės, be to, juos ne taip puola ligos ir kenkėjai. Erškėčiai mėgsta šilumą ir šviesą, gausiausiai žydi augdami lengvoje žemėje saulėtoje vietoje, nors ištveria ir nedidelį pavėsį. Netinka rūgšti dirva. Sodinami šie krūmai dažniausiai rudenį. Labai paprasta dauginti šakninėmis atžalomis: atskirto augalo šaknis turėtų būti 12–15 cm, o atžalą reikia patrumpinti iki 5 cm.
