Jau čia pat Vėlinės, tad skubame tvarkyti išėjusiųjų artimųjų kapus.
Deja, spalio pabaiga ir lapkričio pradžia paprastai ateina su šalnomis ar net stiprokais šalčiais. Tad visos iki tol gražiai žydėjusios gėlės – chrizantemos, našlaitės, begonijos ir kt. po šaltos nakties pajuoduoja ir prašyte prašosi kuo greičiau išmetamos. Jeigu vis tiek norisi kapą papuošti natūralia žaluma, bet nenorite dirbtinių gėlių, sodinkite sumedėjusius augalus – nedidelius medelius ar krūmus ir ypač spygliuočius, kurie paprastai yra nereiklūs ir nuolat žaliuoja.
Jeigu augalas užaugintas vazone (arba vadinama uždara šaknų sistema), tai tokį galėsite sodinti nuo ankstyvo pavasario iki kol žemė visai įšals ir bus neįkasama. Sumedėjusių augalų tarpe yra daugybė, kurie puošniai atrodo, lėtai auga ir užauga visai nedideli. Priminsime pačius tinkamiausius kapams.
Pušys (Pinus) būna įvairaus dydžio – nuo galingų medžių iki visiškų nykštukių. Kapams tinkamiausios yra kalninės pušys (P.mugo) ir jos mažosios veislės. Pušelės nereiklios dirvožemiui, o pats tinkamiausias yra smėlingas, sausas ir nederlingas. Atsparios sausroms ir šaltiems vėjams, nuo kurių jos turi apsaugą – gilią šaknį. Tik būtina sodinti saulėtoje vietoje. Be to, pušys nemėgsta karpymo.
Pačios mažiausios kalninės pušies veislės: ‘Humpy‘ trobelės vardu pavadinta mažulė auga itin lėtai, tepasiekdama 0,5 m aukštį, su amžiumi labiau platėjanti į šonus, o ne į viršų. ‘Gnom‘ krūmeliai pasiekia apie 1 m (bet tik po daug metų), jų forma rutulio arba pagalvėlės. ‘Mini Mops‘ iš tiesų panaši į susirangiusį šunelį su nulėpusiomis ausimis. ‘Carsten‘ ir ‘Winter Gold‘ turi įdomią savybę: žiemą jų spygliai nuo šalčio nusidažo ryškiai geltona spalva. Visų šių mažulių spygliukai trumpučiai, sodriai žali, labai tankūs.
Kadagiai (Juniperus) kaip ir pušys mėgsta sausas, nederlingas ir saulėtas vietas, nebijo šalčių. Tinkamiausias kapams – gulsčiasis kadagys (J.horizontalis), kuris beveik nepakildamas šliaužia pažeme į visas puses. ‘Golden Carpet‘ ir ‘Limeglow‘ auga lėtai, šakelės geltonos.
Veislių ‘Blue Chip‘, ‘Wiltoni‘, ‘Prince of Wales‘ spygliukai sidabriškai žali. ‘Andorra Variegata‘ užauga iki 0,4 m aukščio, spygliai baltai marginti. Kadagius galima drąsiai genėti, jei šakelės pradeda augti nepageidaujama kryptimi, jie nebijo karpymo.
Eglės (Picea) savo tarpe taip pat turi „neūžaugų“. Paprastai tai baltosios eglės (P.glauca) veislės. ‘Conica‘, kuri dar vadinama kanadine eglute, yra pati populiariausia. Medelis tankus, piramidės formos. Per daugelį metų gali užaugti iki 1,5 – 2 m aukščio.
Labai panašios į ‘Conica‘, bet šiek tiek besisiskiriančios dydžiu, forma ar spalva yra veislės ‘Laurin‘, ‘Piccolo‘, ‘Sander‘s Blue‘, ‘Maigold‘, ‘JW Daisy‘s White‘, ‘Echiniformis‘ ir kt. Tai iš tiesų labai žavios ir mielos eglutės. Kad tokios išliktų ne vienus metus, jas sodinkite drėgnesnėse ir derlingesnėse vietose nei kadagius ir pušeles.
Pavasarį patręškite ir iškirpkite nudžiūvusias šakeles. Gali augti ir daliniame pavėsyje.
Iš spygliuočių kapuose galima auginti žemaūges korėjinio kėnio (Abies koreana), vakarinės tujos (Thuja occidentalis) bei puskiparisių (Chamaecyparis) veisles. Jų poreikiai panašūs į eglučių.
Kapinėms tinkamiausi tie lapuočiai, kurie žiemą nenumeta lapų, įdomios formos arba turi išraiškingas šakeles.
Viržiai (Calluna) visai neseniai tapo populiarūs augalai kapuose. Dėl to, kad vėlyvą rudenį jau mažai kas bežydi iš sumedėjusių augalų. O jie nedideli, siekiantys 20-30 cm, kompaktiški, mėgsta smėlingas vietas (o kapuose paprastai dirvožemis toks ir būna). Žydi ilgai įvairiausių spalvų žiedais, nebijo sausrų ir šalnų. Jeigu norite, kad ir kitais metais viržiai būtų puošnūs, ankstyvą pavasarį nukirpkite nužydėjusius žiedynus ir šiek tiek patręškite.
Buksmedžio (Buxus) krūmeliai dažnai sodinami kapinėse. Jų lapeliai visžaliai, smulkūs, juos galima karpyti įvairiomis formomis. Tik bėda, kad jie mėgsta pavėsingas, derlingas ir nerūgščias dirvas, o žiemą dažnai apšąla. Tad geriausia sodinti į tinkamą dirvą, kur bent dalį dienos būna pavėsis ir kuri apsaugota nuo šaltų vėjų.
Vijoklinis arba Fortūno ožekšnis (Euonymus fortunei), ko gero, yra vienas iš tinkamiausių visžalių augalų kapams. Jo veislės ‘Emerald Gaiety‘ ir ‘Emerald‘n Gold‘ žavios margais lapeliais, jis mažai reiklus aplinkos sąlygoms: gali augti ir nederlingoje dirvoje, pakenčia trumpalaikes sausras arba visišką pavėsį, nebijo karpymo. Auga neaukštu krūmokšniu, besidriekiančiu pažemiui. Kartais šaltomis ir besniegėmis žiemomis apšąla, bet jis gajus, greitai vėl atželia.
Kapuose galima sodinti medelius, įskiepytus į kamieną – tiek lapuočius, tiek spygliuočius. Jie panašūs į skėčius ir nebeauga į aukštį, tik didėja šakelių tūris. Patys populiariausi ir tinkamiausi tokie lapuočiai: įvairios beržų, ąžuolų, šermukšnių, karaganų, liepų, gluosnių, pupmedžių, klevų, rojaus obelaičių bei kt. veislės.
Taip pat tinkamos įvairių nedidelių ir nereiklių krūmų, vasarą žydinčių spalvingais žiedais žemaūgės veislės: lanksvų, krūminių sidabražolių, veigelių, kaulenių bei kt.
