Kai kuriuos kambarinius augalus dauginti nesudėtinga – užtenka pas kaimynus ar draugus nuskabyti lapelį ar mažytę šakelę, ir namuose atsiras nauja gėlė. Taip nesunku atnaujinti savo kolekciją senus augalus pakeičiant jaunais arba tiesiog ją padidinti. Be to, kai kuriems gėlių augintojams pačių prižiūrėta, išpuoselėta ir užauginta gėlė daug mielesnė nei atkeliavusi iš prekybos centro.
Streptokarpas
Tai labai puošni gėlė, ją galima išsiauginti net iš trečdalio ar ketvirtadalio lapo. Tiesa, šis būdas ne visada šimtu procentų sėkmingas: prigyja apie pusė taip pasodintų augalų. Eksperimentuoti mėgstantys gėlininkai tvirtina, kad nesvarbu, lapo viršų ar apačią įkišite į žemę, – šaknis vis tiek išleis.
Dauginti galima ir dabar
Nors žiema – ne pats tinkamiausias metas drumsti kambarinių gėlių ramybę, bet kartais labai norisi ką nors nuveikti būnant tarp keturių sienų. Namuose šilta, o ir saulė, nors labai lėtai, bet po truputį kyla vis aukščiau, taigi ne pats blogiausias metas paeksperimentuoti – augs dabar pasisodintos gėlės šiek tiek lėčiau, bet rūpintis jomis turėsime daugiau laiko.
Kolumnėja
Viena gražiausių lengvai dauginamų gėlių. Nupjautą viršūnę galima merkti į vandenį arba sodinti į žemę. Kolumnėjų (kaip ir bet kurių kitų gėlių) šaknų augimą lemia daug veiksnių, visų pirma, temperatūra – ji turėtų būti ne žemesnė nei 24–25 ºC. Jaunam augalui reikia kuo daugiau šviesos, bet ne tiesioginių saulės spindulių.
Peperomija
Suaugusį peperomijos lapą su koteliu nupjaukite aštriu peiliu. Į substratą jį įsmeikite 45 laipsnių kampu, kad lapo apačia nesiliestų su žeme. Netrukus iš lapkočio pamato išauga šaknelės ir pumpuras, o iš jo pradeda augti jaunas augalėlis. Kai pasirodo pirmasis lapelis, persodinkite gėlę į vazonėlį, seną lapą nupjaukite. Beje, jis vėl gali būti panaudotas augalui dauginti, jei tik kotelis gana ilgas, o gėlė išskirtinai žavi ir to verta…
Iš vieno lapo
Yra augalų (tiesa, nelabai daug), kurių palikuonių galima užsiauginti iš lapelio ar net nedidelės jo dalies. (Kitiems reikia ir kotelio – bent šiek tiek.) Taip galima dauginti sanpaulijas, gloksinijas, smulkialapes peperomijas ir kai kurių rūšių begonijas. Lapas sodinamas į gryną smėlį arba į smėlio ir durpių mišinį. Tinka ir tokios medžiagos kaip vermikulitas ar perlitas.
Lamstas
Šis svyruoklinis augalas dauginamas viršūnėmis. Geriausia nupjauti šiųmetį ūglį, ant jo turėtų būti trys keturi lapeliai. Apatinį nuskinkite – kotelis turi likti plikas. Sodinti reikia arčiau vazono krašto: patyrę gėlininkai tvirtina, kad tada augalas greičiau išleis šaknis. Žemė turėtų būti skurdoka ir būtinai sterili, kad neliktų mikroorganizmų, sukeliančių ligas. Tinkamiausias – specialus daigelių substratas.
Jei nėra net kotelio
Lapeliais be kotų (kai kurie augalai šių net neturi) dauginami šie sukulentai: šilokai, eševerijos, storlapiai. Svarbu pasirinkti suaugusį lapą, be to, porą dienų prieš sodinant jį reikėtų padžiovinti. Kai kuriuos augalus – sansevjeras, streptokarpus, karališkąsias begonijas – galima dauginti net ir lapo dalimi.
Apatinę stambaus lapo dalį apiberkite rupiu smėliu, o smulkūs lapeliai tiesiog dedami ant žemės ir šiek tiek įspaudžiami. Lapai paprastai sodinami į mažus laikinus indelius, tačiau ši taisyklė negalioja Morgano šilokui: vos paliestas jis meta lapelius ir stiebai nuplinka tiesiog akyse. Taigi šiloką geriausia sodinti į nuolatinį vazoną.
Šis augalas šaknis išleidžia itin lengvai (o ir auginti jį be galo paprasta). Sveiko sansevjeros lapo dalį (5–7 cm ilgio) vertikaliai įkaskite į substratą iki pusės. Gėlė gerai prigyja vermikulite, mat sudėtyje nėra organinių medžiagų, galinčių sukelti puvimą, be to,jis gerai sugeria vandenį ir, kai reikia, jį atiduoda. Net ir persodinant į nuolatinę vietą aplink augalėlio šaknis reikia palikti šiek tiek vermikulito.
Pasirinkimas
Būdų, kaip užauginti naują augalų „kartą“, iš tiesų daug. Svarbiausia pasirinkti sveiką ir atsparią gėlę. Jokiu būdu negalima dauginti patiriančios stresą. Prastai įsišaknija ir ką tik nupirktų gėlių auginiai, mat šie augalai, kad dekoratyviau atrodytų, žydėtų, buvo „maitinami“ įvairiomis stimuliuojamomis medžiagomis, todėl lėčiau leidžia šaknis. Tektų palaukti maždaug metus, kol tokį augalą būtų verta dauginti.
Lenktynės su laiku
Dauginti kambarines gėles galima ir iš įvairių motininio augalo dalių – viršūnių, šakelių, stiebo dalių. Tokius auginius reikia įšaknydinti. Žoliniai augalai išleidžia šaknis bet kuriuo metų laiku, tačiau ne visos gėlės tokios gajos: būsimasis augalėlis susiduria su svarbiausia problema – tai lenktynės su laiku. Atskirtas auginys netenka drėgmės, bet neturi galimybės jos gauti, kol nėra šaknų, tad šios turi atsirasti anksčiau, nes augalo ląstelės be vandens žus. Žemę laistyti neužtenka – kad užtektų drėgmės, indelį su auginiu reikia pridengti stiklainiu ar polietileno maišeliu ir porą kartų per dieną pravėdinti. Tik kaktusams ir kitiems sukulentams drėgnas oras nebūtinas.
Šaknų auginimo procesas gan ilgas – jis gali trukti iki vieno ar net kelių mėnesių. Tik tada, kai susiformuoja šaknų sistema, ima augti ir antžeminė dalis.
Bromelija
Ji žydi tik vieną kartą, paskui pradeda džiūti ir baigia savo gyvenimą. Tai yra dėsninga, tačiau gėlė užaugina vieną ar kelias dukterines ataugas. Šias reikia atskirti, kai motininis augalas ima džiūti, arba tada, kai pasiekia pusės jo dydį. Gėlę nupjaukite labai atsargiai, su šaknimis, sodinkite į žemę poros centimetrų gylyje, paremkite, kol išleis šaknis, ir laikykite šiltai. Arba galima palei žemę nupjauti nykstantį motininį augalą, o dukterinį palikti augti toliau. Iš dukterinių augalų išaugę augalai gali pražysti sulaukę poros metų.
Kai kurie augalai (deja, tokių nelabai daug…) patys užaugina „vaikučius“ – suformuoja ataugas, tikslias savo kopijas. Ataugos išauga prie stiebo, lapų ar šaknų, tereikia jas atskirti nuo „tėvų“ – savarankišką gyvenimą pradeda labai lengvai, nes paprastai jau turi šakneles.
Jis leidžia ilgus stiebelius, ant šių krauna baltus žiedus ir brandina „vaikučius“. Tie jauni augaliukai, suformuojantys žalią uždangą, didžiąja dalimi lemia chlorofito dekoratyvumą. Ataugėlės jau pasiruošusios naujam gyvenimui – kuo jos didesnės ir daugiau šaknų, tuos sėkmingiau prisitaikys.
Tolmėja
Tai dar vienas žolinis augalas, kurį be galo paprasta pasidauginti bet kuriuo metų laiku. Ši gėlė ne tik puošni, bet ir labai įdomi. Prie širdies formos plaukuotų lapų užauga maži „vaikučiai“ – jie iš karto išleidžia šaknis, vos tik pajunta žemę. Dėl to vokiškai ji vadinama labai smagiai – „višta su viščiukais“. Šios gėlės net nepatariama persodinti, geriau kiekvienas metais užsiauginti naują.
Tradeskantė
Labai gaji gėlė – viršūnę net ir žiemą pamerkus į vandenį greit pasirodo šaknys. Į vandenį, kad jis nepūtų, reikėtų įmesti anglies tabletę. Geriausia, kad indas būtų neskaidrus, vandenį reikia keisti. Jei pasodinsite keletą tokių mažylių, išsikeros puošnus krūmelis.
Naudingas patarimas
Auginį galima sodinti į plastikinio vandens butelį, prieš tai jį perpjovus (bet ne visai iki galo) pusiau: apačia atstos vazonėlį, o viršumi uždengsite. Toks „įtaisas“ neatrodo labai estetiškai, bet praktiškas – be abejonių. Dėl sėkmingo rezultato verta kokį mėnesį pakentėti, kol ateis laikas naują augaliuką persodinti į nuolatinę vietą.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
