Greitai prasidės vasara, kiemuose ir parkuose vis daugiau žydės įvairiausių gėlių, krūmų ir medžių. Mūsų skaitytojai dažnai teiraujasi apie tokius sumedėjusius augalus, kurie būtų puošnūs visą sezoną, o ne tik savo žydėjimo metu, ir kad jais reikėtų mažai rūpintis. Žinoma, yra ir tokių, kurie gali būti ir puošnūs, ir nereiklūs. Vienas iš jų – lanksva (Spiraea). Dalinamės Lietuvos klimatui tinkamiausiomis lanksvų rūšimis ir jų auginimo ypatumais.
Lanksvų pasirinkimas didžiulis – nuo 15 cm iki 2,5 m aukščio krūmų. Jų lapų spalva gali būti žalia, geltona arba raudona. Vienos lanksvos žydi pavasarį, o kitos – vasarą nuo birželio iki rugpjūčio mėn., tad pasodinus kelias skirtingas lanksvas, jų žydėjimas tęsis ne vieną mėnesį. Lanksvos paprastai žydi gausiai, o patys augalai visai neįnoringi ir lengvai prižiūrimi. Tad trumpai pristatysime pačias tinkamiausias lanksvas.
Lietuvai tinkamiausios lanksvų rūšys
Pilkoji lanksva (S. x cinerea) pražysta viena pirmųjų. Paprastai želdynuose auginama jos veislė ‘Grefsheim‘. Kai balandžio mėn. pabaigoje šios lanksvos grakščiai nulinkusios šakelės apsipila baltais žiedais, sunku nepastebėti tokios gražuolės, tuo labiau, kad tokiu laiku lauke mažai kas žaliuoja ar žydi. Pats krūmas užauga iki 1,5–2 m aukščio ir panašaus pločio, jį galima karpyti. Lapeliai žali ir smulkūs. Mėgsta saulėtas vietas, atspari šalčiui.
Japoninė lanksva (S. japonica) – viena iš populiariausių lanksvų. Galbūt todėl, kad selekcininkai yra sukūrę įvairiausių šios lanksvos veislių įvairiems želdynų tipams. ‘Golden Princess‘ krūmas yra iki 1 m aukščio geltonais ryškiais lapeliais ir rožiniais žiedais, kurie pražysta birželį. ‘Anthony Waterer‘ žiedai tamsiai rožiniai, o lapai žali. ‘Schirobana‘ žiedai labai įdomūs – pusė žiedyno baltos spalvos, o pusė – rožinės. ‘Macrophylla‘ išsiskiria stambiais lapais, kurie besiskleisdami būna bronzinės spalvos, o vėliau pažaliuoja; žiedai – kaip ir daugumos japoninių lanksvų yra rožinės spalvos.
‘Crispa‘ veislė dėmesį patraukia trispalviais ir garbanotais lapais, o ‘Alba‘ – sniego baltumo žiedais. Visos paminėtos veislės užauga iki 1–1,2 m aukščio. Yra japoninių lanksvų nykštukinių veislių grupė, tai ‘Nana‘ (sin.‘Alpina‘), ‘Little Princess‘, ‘Magic Carpet‘ bei kitos veislės, tepasiekiančios 15–30 cm aukštį. Labai originali veislė ‘Bullata‘, visai nepanaši į kitas lanksvas – krūmiukas nedidelis, o lapeliai tamsūs ir susiraukšlėję, žiedeliai taip pat nedideli, rožinės spalvos, – tokius augalus paprastai mėgsta augalų kolekcionieriai arba netradicinio grožio mėgėjai. Japoninės lanksvos žydi nuo birželio vidurio iki rugpjūčio. Kartais itin šaltomis žiemomis jos gali sušalti, bet paprastai greitai vėl atsigauna.
Želdynuose taip pat populiari ir Vanhuto lanksva (S. x vanhouttei). Tik šiam krūmui kieme reikės jau daugiau vietos, nes užauga iki 2,5–3 m aukščio ir panašaus pločio. Gegužės–birželio mėnesiais kai pražysta, šakos tiesiog lūžta nuo žiedų gausos. Žiedai – stambios ir ryškiai baltos kekės. Liaudiškai šias lanksvas kartais vadina varškės krūmais, nes iš tiesų, iš toliau žydintys augalai atrodo taip, lyg būtų aplipę varške. Į šią rūšį taip pat panašios ir smailialapė (S. x arguta) bei niponinė lanksvos (S. nipponica), tarpusavyje kiek besiskiriančios žiedų dydžiu ir šakų statumu, bet žydėjimo gausa viena kitai nenusileidžia.
Lietuvoje dar auga kelios dešimtys ir kitokių lanksvų rūšių – stačiašakė (S. media), guobalapė (S. chamaedryfolia), beržalapė (S. betulifolia), žiloji (S. canescens), Tubergo (S. thunbergii) bei dar kelios dešimtys kitokių. Tik jos želdynuose žymiai retesnės. Natūraliai lanksvos auga Europos, Azijos ar Amerikos žemynuose, o kai kurios rūšys yra sukurtos žmogaus rankų.
Kaip auginti ir prižiūrėti lanksvas?
Beveik visos lanksvos geriausiai jaučiasi saulėtose vietose. Žinoma, augs ir daliniame pavėsyje, bet tuomet mažiau žydės arba spalvingi jų lapai taps žali. Lanksvos mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo žemę; nors augs ir ne itin derlingoje ar sausoje dirvoje, bet tada augalai bus suvargę ir nedekoratyvūs. Ligos ir kenkėjai lanksvas puola retai. Iš šių krūmų galima sodinti žydinčias gyvatvores, o mažąsias veisles – gėlynuose ir alpinariumuose. Visas lanksvas galima karpyti, jos nebijo genėjimo, bet vėlgi – apkarpytos mažiau žydės savo nuostabiais žiedais. Lanksvas užtenka patręšti vieną kartą per metus, geriausiai tai daryti pavasarį, tinkamiausios – universalios trąšos.
Krūmų šaknys nėra labai gilios, tad jeigu vasarą užtruks sausra arba augalas neseniai tik pasodintas, reikia neužmiršti palaistyti. Lanksvos dauginamos auginiais ir atlankomis, o rūšiniai augalai – ir sėklomis.
