Visi svajojame apie sodą, kuris žaliuoja, žydi ir kvepia, nekeldamas didelių rūpesčių. Jei nežinote, kokie augalai tinka mūsų klimatui ir kokius gali užauginti net ir pradedantieji sodininkai, rinkitės vieną ar kelis toliau išvardintus augalus. Jie nenuvils ir savo žiedais papuoš bet kokį sodą.
Lelijos (Lilies)
Saulėtoje vietoje pasodintos lelijos žydės bet kokiame sode ar gėlyne. Joms ir priklauso augti kiekviename gėlyne, nes elegantiški jų žiedai ir svaiginantis aromatas yra vasaros atributas. Nepamirškite, kad jei lelijos svogūnėlis pasodintas tik šiemet, gėlė pražys tik kitą vasarą, bet vis tiek geriau pasisodinti vėliau, negu niekada. Viena iš gudrybių auginant lelijas – svogūnėlį reikia pasodinti pavėsingoje vietoje, bet paaugusį augalą reikia perkelti į saulėtą vietą. Tokios sąlygos lelijoms palankiausios. Taip pat svarbu neprisodinti jų per daug – vienoje vietoje sodinkite ne daugiau dešimties svogūnėlių, derindami juos su kitomis gėlėmis, pavyzdžiui, flioksais ar astilbėmis.
Pietinė barškė (Baptisia Australis)
Šis daugiametis augalas su tvarkingai išdėstytais mėlynai violetiniais žiedais žydi kone visą vasarą – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį, todėl jį vertėtų rinktis tiems, kurie nori, kad gėlynas ilgą laiką atrodytų puošnus. Šis augalas geriausiai auga saulėtoje ar pusiau saulėtoje vietoje, skurdžioje ar vidutiniškai derlingoje, neutralioje ar vidutiniškai drėgnoje dirvoje. Reikėtų turėti omenyje, kad barškės visų pirma suformuoja gilią pagrindinę šaknį, o vėliau ima labai greit augti.
Bijūnai (Peonia)
Kvapnūs ir elegantiški bijūnai yra kiekvieno gėlyno puošmena, nors jų žydėjimo laikas ir trumpas. Bijūnai sodinami į gerai patręštą dirvą, į gilią, kone metro gylio duobę, tačiau neverta ir persistengti, nes jei bijūnai sodinami per giliai, jie nespėja užauginti ūglių ir sužydėti. Tai ilgametis augalas, tad kartais galima matyti vaizdą, kaip vasarą prie pusiau apgriuvusio namo žydi bijūnai.
Dažniausiai auginami žoliniai bijūnai – daugiamečiai augalai, kurie užauga apytikriai iki 90 cm ir gausiai žydi pilnaviduriais žiedais. Žoliniams bijūnams patinka saulėtos arba įšilusios bei nuo vėjo apsaugotos vietos, šalia kurių nėra jokių medžių ar krūmų. Bijūnai nekovoja su kitais augalais dėl maistinių medžiagų ir drėgmės, tačiau jiems nepatinka ir vietos, kuriose kaupiasi drėgmė, nes ima pūti jų šaknys. Bet jei užtikrinsite tinkamas sąlygas, bijūnai gausiai žydės ir papuoš kiekvieną sodą.
Astilbės (Astilbe)
Subtilius nėrinius primenančios astilbės, kurios pražysta vasaros viduryje, gali papuošti kiekvieną gėlyną. Pasirodo, šios gėlės vienoje vietoje gali augti net dešimt metų. Šioms gėlėms labiausiai tinka gerai patręštas ir drėgnas dirvožemis, jos geriausiai auga nuo pietinės saulės apsaugotoje vietoje.
Astilbės būna įvairiausių spalvų, tad gali būti pritaikytos kiekvienam skoniui, be to, šios gėlės harmoningai dera su kitomis gėlėmis, pavyzdžiui, lelijomis. Mūsų klimato sąlygomis auginamos atsparios astilbės, kurioms nekenkia šalnos, bet vis vien nederėtų šių gėlių sodinti vėjo pagairėje, turėkite tai omenyje. Kadangi astilbės formuoja sumedėjusius šakniastiebius, prieš jas sodinant, iš dirvos reikėtų pašalinti piktžoles, nes po to jų nebus įmanoma atsikratyti.
Flioksai (Phlox)
Pasirodo, ryškiaspalviai flioksų žiedai turi paaiškinimą: išvertus iš graikų kalbos Phlox reiškia „liepsna“. Šilti vasaros vakarai neįsivaizduojami be puošnių žiedų kekių, linguojančių vėjelyje ant ilgų kotų, ir gerai matomų net iš kaimynų sodo. Nors daugumai flioksai asocijuojasi su kažkuo labai paprastu, jų yra labai daug įvairių rūšių, be to, jie nereikalauja ypatingos priežiūros. Liepsnojančias žiedų kekes flioksai užaugins net ir tuo atveju, jei neturėsime laiko ar sąlygų jais tinkamai pasirūpinti.
Kad flioksai užaugtų vešlūs ir sveiki, ypatingų reikalavimų nėra – svarbiausia užtikrinti drėgmę, bet ne per didelę. Karštomis vasaros dienomis reikėtų nepamiršti flioksų palaistyti, mulčio sluoksnis ant augalo šaknų padės išlaikyti reikalingą drėgmę. Taip pat šie augalai mėgsta, kai juos tręšia kompostu ir kai išpurenama dirva, ypač senesni augalai. Dauguma flioksų rūšių gerai auga saulėtoje ar iš dalies ūksmingoje vietoje, bet derėtų nepamiršti, kad ryškiaspalviai žiedai tiesioginiuose saulės spinduliuose išblunka, todėl geriau šias gėles sodinti vietoje, kur mažiau saulės.
Plukės (Anemone)
Nors plukės ir trapios, vis vien yra labai tinkamos sodui, nes nėra reiklios, jas lengva prižiūrėti, be to, jų žiedai labai gražūs. Gražiausiai plukės atrodo pasodintos grupėmis, o prieš jas vertėtų pasodinti žemaūgių augalų, kurie pridengs plukes ir padės joms peržiemoti. Šių gėlių privalumas ne tik tai, kad jos gražios, bet ir tai, kad gali augti ir saulėtoje, ir pusiau saulėtoje vietoje, taip pat ir vejoje. Įspūdingą vaizdą sukursite, plukes pasodinę tarp kitų žemesnių gėlių. Be to, plukių spalvų gama yra labai plati, galima vienoje vietoje pasodinti kelių spalvų plukių – atrodys puošniai
ir nenuobodžiai.
Petunijos (Petunia)
Ne veltui kone kiekviename sode ar gėlyne yra petunijų – jos ilgai žydi, niekad neatsibosta, nes jų puošnių žiedų žavesiui niekas negali atsispirti. Be to, petunijas galima auginti ne tik balkono ar terasos vazonuose, bet ir gėlių lysvėse. Pastarajam tikslui reikėtų rinktis žemaūges arba stačias petunijų rūšis, o kabančias petunijas labiausiai tinka auginti balkone pakabinamuose vazonuose. Petunijos žydi labai įvairiais žiedais – pilnaviduriais, žvaigždės formos, didesniais ar mažesniais, skirtingų spalvų. Petunijų privalumas – ilgas žydėjimas, trunkantis nuo gegužės iki pat spalio.
Petunijoms reikia parinkti saulėtą vietą, bet jei jos išstypusios, pakrypusios į vieną pusę, tą dalį galima drąsiai nupjauti. Reguliariai tręšiamos, jos po poros savaičių jos suvešės, suformuos apvalią formą ir vėl ims žydėti. Senus ir nužydėjusius žiedus reikėtų reguliariai nuskinti, kad vazonas atrodytų gražiai, o augalui būtų lengviau auginti naujus žiedus.
Krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa)
Krūminės sidabražolės sodininkų ar sodininkystės mėgėjų yra nepelnytai pamirštos, nors jų puošnūs žiedai, kiek primenantys jazminų ar erškėčių žiedus, gali papuošti kiekvieną sodą ar gėlyną. Nors krūminė sidabražolė yra krūmas ir nederėtų jos vadinti gėle, į šį sąrašą ji įtraukta dėl gražių žiedų. Populiariausios geltonai žydinčios sidabražolės, nes jų žiedai gražiai išryškėja žalių lapų fone, tačiau verta išbandyti ir kitų spalvų krūmelius. Joms patinka saulėtos ar šiek tiek ūksmingos vietos, dirvą reikėtų rinktis vidutiniškai drėgną, vidutiniškai derlingą, rūgščią arba šiek tiek šarminę. Kadangi sidabražolės gerai auga ir mieste, jas tikrai galima sodinti nedideliuose gėlynuose prie namų.
Frezijos (Freesia)
Ne veltui frezija yra daugelio moterų mėgstamiausia gėlė – svaiginantis šios gėlės aromatas nepalieka abejingų. Tai, ar frezijos žydės, priklauso nuo to, kada jos yra pasodintos – svarbu ja sodinti ne per anksti ir ne per vėlai – tada, kai nėra per šalta ir nėra per karšta. Frezijoms tinkamiausia vieta tokia, ant kurios karščiausią dienos dalį koks krūmas meta šešėlį, o vakare apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Jei saulės atokaitoje jos bus visą dieną, formuosis trumpesni žiedkočiai, o jei augs ūksmingoje vietoje, kotai išstyps ir nesilaikys stati. Frezijoms tinka bet koks dirvožemis, kurio pH (dirvos rūgštingumas) yra nuo šiek tiek rūgštinio iki kiek šarminio. Jei vasara vėsi ir lietinga, frezijos žydi ypač ryškiai ir skleidžia itin stiprų aromatą. Tai, ar žiedai nupjaunami, neturi įtakos gumbasvogūnių formavimuisi. Žiedus galima pjauti, o lapų liesti nereikėtų.
Lobelijos (Lobelia)
Lobelijos išpopuliarėjo dėl įvairiausių atspalvių mėlynų žiedų, bet iš visų populiariausios yra paprastosios lobelijos (Lobelia erinus), kurios gražiausiai atrodo kabančiuose gėlių vazonuose. Lobelijų pranašumas tas, kad jos žydi nuo birželio iki pat rugsėjo, per tą laiką jos gali užaugti daugiau nei 30 cm. Pirmuosius pasirodžiusius lobelijos žiedus reikia nukirpti, tada ji žydės iki pat pirmųjų rudens šalnų. Taip pat svarbu šį augalą gausiai laistyti, tada savo gražiais žiedais jis mus džiugins nuo birželio iki pat spalio.
