53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kaip savo aplinką susitvarkęs Kėdainių miestas?

Kaip savo aplinką susitvarkęs Kėdainių miestas?

Tęsiame mūsų apžvalgas apie Lietuvos miestų ir miestelių želdynus. Šį kartą lankėmės pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainiuose. Šis miestas turi labai įdomią istoriją – per daugiau nei 600 m. jis buvo Žemaitijos administraciniu centru, jį valdė garsi Radvilų giminė. Mieste nuo XVII a. tolerantiškai sugyveno nemažos škotų, vokiečių, žydų ir kitos bendruomenės. Beje, garsioji agurkų šventė ir atsirado miesto žydų dėka, kurie nuo XIX a. Kėdainiuose pradėjo agurkų verslą. Ir šiomis dienomis kėdainiečių vienas iš svarbiausių pragyvenimo šaltinių yra daržininkystė bei gėlininkystė – tik įvažiavus į Kėdainių rajoną pakelėse gausu prekiaujančių savo užaugintais agurkais, pomidorais, kitomis daržovėmis bei gėlėmis. Net pačiame mieste šių gėrybių galima nusipirkti tiesiog gatvių pakraščiuose.

Pasižvalgius po Kėdainių parkus, skverus ir gėlynus, akivaizdu, kad miestas turi nemažai žaliųjų erdvių plotų ir stengiasi juos sumaniai panaudoti. Centriniam miesto parkui gyvybingumo suteikia užtvenkta Dotnuvėlės upė, joje esančios salos su nedideliais tilteliais, išlikę dvaro vartai, aukšti ir pavėsį teikiantys medžiai, įrengti dviračių takai, riedlenčių ir teniso aikštelės bei skulptūros. Ko gero, šis parkas būtų dar patrauklesnis visiems, norintiems jame jaukiai praleisti laiką, jei jame būtų bent keli gėlynai arba įvairiaspalvių krūmų kompozicijos.

Senamiestis nedidelis, bet tvarkomas ir išpuoštas gėlėmis. Tiesa, kai kurios vertikaliosios gėlinės yra gan griozdiškos (gal tai lėšų stygius), bet laimei, svyrančių ir puošnių gėlių pagalba galima paslėpti jų trūkumus. Visame mieste gėlynų mažokai, tad gaila, nes net ir puošniausi krūmai bei medžiai nesuteiks to gyvumo, kurį suteikia gėlių žydėjimas, tuo labiau, kad Kėdainiai – gėlių augintojų karalystė. Iš vienmečių gėlių teko pastebėti našlaites, petunijas, serenčius, šalavijus ir margenius, daugiametėms „atstovavo“ viendienės, vilkdalgiai, vandens lelijos ir šilokai. Senamiestyje ypač smagiai nuteikia mažoji architektūra, kuri yra neatsiejama miesto želdynų dalis – tai įvairios instaliacijos ir skulptūros. Pasirodo, net apleistą ar remontuojamą pastatą galima „apžaisti“ įvairiais atributais, svarbu pasitelkti fantaziją.

Įdomi daugiamečių augalų kompozicija J. Basanavičiaus ir Tilto g. sankryžoje, sudaryta iš krūminių sidabražolių, damerio kaulenių, kininių kadagių ir rutulinių tujų, po kuriais išpilta dekoratyvinių akmenų skalda. Ypač čia netikėtos ir patraukiančios akį žalios ir geltonos tujos, kurios iškarpytos figūrinėmis formomis. Figūrinis arba topiarinis augalų karpymas paprastai naudojamas privačiuose želdiniuose, retai kada galima pamatyti viešuosiuose. 

Nors mieste yra nemažai natūralių vandens telkinių – yra keletas ežeriukų ir tvenkinių, teka upės, bet įrengta ir nemažai fontanų – ir tai sveikintina, nes aikštės su fontanais visuomet tampa patraukliausiomis miesto vietomis. Dar vienas dalykas, rodantis miesto šeimininkų rūpestį – tai ant kaštonų medžių kamienų uždėtos vabzdžių kenkėjų gaudyklės. Pastaraisiais metais tai visų miestų kaštonų bėda – jų lapai anksti paruduoja dėl šių kenkėjų veiklos. Tad norisi palinkėti Kėdainiams ir toliau išlikti tokiems žaliems, tęsti tradiciją miestą puošti skulptūromis ir mažąja architektūra ir gausinti gėlynus.

TAIP PAT SKAITYKITE: 
Kokias gėles sodinti pavėsyje po medžiais?

Mano išsaugoti straipsniai