Spalvingiausiai ir ilgiausiai rudenį gėlynuose žydi, vėl renesansą išgyvenančios mūsų senosios gražiosios darželių gėlės – jurginai. Daugelyje sodybų atgimsta, sužiba saulės atspindžiais, suliepsnoja ar purpuru nusidažo grakštūs jų žiedynai.
Su šių gėlių įvairove sutiko supažindinti ir praktinių patarimų pateikti jurginų kolekcininkė Janina Čeplinskienė, auginanti jurginus virš 15 metų savo sodyboje Kalnynų kaime (Širvintų rajonas, tarp Musninkų ir Kernavės). Jurginų kolekcijoje sukaupusi virš 550 veislių. Laikui bėgant veislės keičiasi, dėl tam tikrų priežasčių dalies atsisakoma, kolekciją kasmet papildo naujomis perspektyviomis. Jau trejus metus jurginus sodina ir labirinte, kur smagu paklaidžioti ir žavėtis spalvingais, įvairiausių formų ir net kvapniais jurginų žiedais.
Pasak Janinos Čepslinskienės, jurginai gali būti miniatiūriniai ir labai aukšti, žaliais ir raudonais lapais, įvairiausiais žiedais – nuo baltų iki vyšninių ar violetinių, įvairaus dydžio ir formų. Dekoratyviniai jurginai puikuojasi iki 30 cm skersmens žiedais, o kai kurių tuščiavidurių jurginų žiedeliai siekia vos 2–5 cm.
„Šiuo metu populiariausios pasaulyje yra Amerikos jurginų augintojų draugijos (American Dahlia Society – ADS) naudojama klasifikacija ir Anglijos (Britų) nacionalinės jurginininkų draugijos (National Dahlia Society classified directory) klasifikacija, kai jurginai skirstomi atsižvelgiant į žiedyno dydį, formą ir spalvą. Kero aukštis, lapų spalva, žydėjimo ankstyvumas yra tik papildomi požymiai. Mes naudojamės ADS klasifikacija“, – sakė jurginų kolekcininkė J. Čepslinskienė.
Pagal žiedynų formą ADS jurginus skirsto:
Taisyklingi dekoratyviniai (FD – Formal Decorative). Žiedynai pilnaviduriai, beveik vien iš liežuviškų žiedų. Žiedai platūs, plokšti, ovalūs arba kiek smailėjantys, aplink centrą išsidėstę tolygiai. Idealus žiedyno gylis: trys ketvirčiai žiedyno skersmens; bet ne daugiau nei žiedyno skersmuo. Pavyzdžiui, ‘Be A Sport’, ‘Exotic of India’, ‘JS Buterscoth’, ‘Lady Darlene’, ‘Sir Alf Ramsey’, ‘Sombrero’.
Netaisyklingi (nesimetriški) dekoratyviniai (ID – Informal Decorative). Žiedynai pilnaviduriai, liežuviški žiedai platūs, bet pasuktais galais, kiek susivijusiais arba banguotais pakraščiais, vienodo ilgio, tačiau centro atžvilgiu išsidėstę netolygiai. Idealus žiedyno gylis: trys ketvirčiai žiedyno skersmens; bet ne daugiau nei žiedyno skersmuo. Pavyzdžiui, ‘French Doll’, ‘Jac’s Allemande’.
Pusiau kaktusiniai (SC – Semi-Cactus). Žiedynai pilnaviduriai. Liežuviški žiedai smailūs, prie pagrindo platesni, nuo pusės ilgio susukti, tiesūs ar kiek išlenkti; aplink centrą išsidėstę tolygiai ir simetriškai. Idealus žiedyno gylis: trys ketvirčiai žiedyno skersmens; bet ne daugiau kaip žiedyno skersmuo. Pavyzdžiui, ‘Black Jack’, ‘Miss Scarlet’.
Kaktusiniai (tiesūs) (C – Cactus).Žiedynai pilnaviduriai. Liežuviški žiedai siauri, susisukę iki pagrindo ar daugiau nei iki pusės, tiesūs, centro atžvilgiu išsidėstę tolygiai. Idealus žiedyno gylis: trys ketvirčiai žiedyno skersmens. Pavyzdžiui, ‘Hapet’, ‘Spike’, ‘Akita No Hicari’, ‘Gatsby’, ‘Grysons Yellow Speeder’.
Kaktusiniai chrizanteminiai (IC – Incurved Cactus). Žiedynai pilnaviduriai,visai nematyti vamzdiškų žiedų. Liežuviški žiedai aplink centrą išsidėstę tolygiai ir simetriškai. Jie vienodo ilgio, siauri, susisukę į vamzdelius, jų smailūs galai pasisukę viena kryptimi į centrą. Kadangi žiedų galai pasukti, idealus žiedyno gylis sudaro pusę žiedyno skersmens. Pavyzdžiui, ‘Bright Star’, ‘Sarah Mae’.
Skeltažiedžiai (LC – Laciniated). Žiedynai pilnaviduriai. Liežuviški žiedai siauri, susukti. Jų galai iki trečdalio ilgio daug kartų suskaldyti. Šios dalys taip pat susuktos ar įvairiomis kryptimis išsilankstę. (Jeigu liežuviški žiedai skelti mažiau, nei nurodoma, jie priskiriami kitoms grupėms pagal atitinkamus požymius). Idealus žiedyno gylis: trys ketvirčiai žiedyno skersmens. Pavyzdžiui, ‘Northalake Heritage’.
Rutuliniai (BA – Ball). Pilnaviduriai. Žiedynai rutulio formos ar šiek tiek suploti. Liežuviški žiedai ovalūs, vienodos formos ir ilgio, susukti vamzdelį iki pusės ir vienodai koncentriškai išsidėstę. Pavyzdžiui, ‘Jižni Čechy’, ‘First Lady’, ‘Marble Ball’, ‘Vodogray’.
Miniatiūriniai rutuliniai (MB – Miniature Ball). Tokia pati žiedyno forma ir žiedų išsidėstymas kaip rutulinių. Skiriasi tik žiedyno dydžiu. Pavyzdžiui, ‘Sheabird’.
Pomponiniai (P – Pompon). Žiedynai panašūs į rutulinių, tik mažesni, apvalesni, tankesni. Liežuviški žiedai ovalūs, susisukę iki pagrindo, išsidėstę koncentriškais apskritimais ir užpildo beveik visą žiedyną. Pavyzdžiui, ‘Dunaj’, ‘Glenplace’.
Žvaigždiški (ST – Stellar). Žiedynai pilnaviduriai. Visi liežuviški žiedai ( pilnai išsivystę ir ne visai) ilgi, siauri, išilgai kiek suspausti ir išlinkę atgal. Žiedyno gylis: nuo pusės iki dviejų trečdalių žiedyno skersmens. Pavyzdžiui, ‘Hollyhill Joker’s Wild’.
Lelijažiedžiai (WL – Waterlily). Žiedynai pilnaviduriai, simetriški, bet netankūs. Liežuviški žiedai išsidėstę eilėmis. Dažniausiai yra septynios žiedų eilės, kurių keturios iš pilnai suformuotų žiedų, o trys vidurinės eilės suformuoja kupolą, dengiantį centrą. Išoriniai žiedai platūs, ovalūs. Miniatiūrinių (2,5-8 cm skersmens) šios grupės veislių žiedynuose būna mažiau negu septynios eilės žiedų. Idealus žiedyno gylis: pusė žiedyno skersmens. Pavyzdžiui, ‘Hollyhill Tigriis’.
Bijūniniai (PE – Peony). Žiedynai pusiau pilnaviduriai su dviem ar daugiau plokščių, ovalių liežuviškų žiedų eilėmis. Vidinės eilės žiedai, siekiantys vamzdiškų žiedų diską, gali būti mažesni, netaisyklingos formos, susisukę ar banguoti. Centre matomi smulkūs vamzdiški žiedai. Pavyzdžiui, ‘Jac’s Courtney’.
Anemoniniai (AN – Anemone). Viena ar kelios eilės (iki trijų) liežuviškų žiedų gaubia grupę vamzdiškų žiedų centre, panašią į pagalvėlę. Vamzdiški žiedai ilgi, panašūs į taureles. Žiedynai primena pilnavidures plukes. Pavyzdžiui, ‘Lucky Ducky’, ‘Lambada’.
Apykakliniai (CO – Collarete). Liežuviškų žiedų dvi eilės. Išorinės eilės žiedai vienodi, platūs, ovalūs, įvairių spalvų. Vidinės eilės žiedai siauri, daugiau nei dvigubai mažesni, susisukę, dažniausiai balti ar geltoni. Centre diskas iš vamzdiškų žiedų. Pavyzdžiui, ‘Hootenanny’.
Vienaeiliai tuščiaviduriai (paprasti) (S – Single). Žiedynas tuščiaviduris; vamzdiškų žiedų diską centre juosia viena eilė vienodų ovalių liežuviškų žiedų.
Tuščiaviduriai minjonai (MS – Mignon Single). Žiedyno sandara kaip ir paprastų tuščiavidurių. Skiriasi tik dydžiu – jie mažesni: kero aukštis 25-40 cm, žiedyno skersmuo iki 5 cm. Pavyzdžiui, ‘Exotic Dwarf’.
Orchidėjiniai (O – Orchid) –. Viena eilė liežuviškų žiedų juosia vamzdiškų žiedų diską. Liežuviški žiedai (dažniausiai 8) vienodai išdėstyti, iki 2/3 ilgio susukti. Gali būti ir nepilnai išsivysčiusių kitų lapelių, juosiančių centrą.Pastaruoju metu ši grupė jau skirstoma į pilnavidurius ir tuščiavidurius jurginus. Pavyzdžiui, ‘Eldon Wilson’.
Naujausi tuščiaviduriai (NO – Novelty Open). Šiai grupei priskiriami jurginai, kurių charakteristikos netinka nei vienai iš anksčiau nurodytų grupių. Žiedyno centre matomas vamzdelinių žiedų diskas.
Naujausi pilnaviduriai (NX – Novelty Fully Double). Šiai grupei taip pat priskiriami jurginai, kurių charakteristikos skiriasi nuo visų kitų, tačiau jie yra pilnaviduriai. Pavyzdžiui, ‘Hollyhill Spiderwoman’.
Jurginų iškasimas ir laikymas per žiemą
Gumbų kasimas
Kad ankstyvos šalnos nepakenktų jurgino šaknies kakleliui ir stiebo pamatinei daliai, pasak J. Čeplinskienės, rekomenduojama stiebus rugsėjo viduryje apkaupti žemėmis. Jurginus galima kasti, kai užauga ir subręsta gumbai. Nesubrendusių gumbų odelė yra labai švelni, gležna ir lengvai atplyšta nuo gumbo. Netgi labai dideli, tačiau nesubrendę gumbai per žiemą sunkiai išgyvena: dažnai sudžiūsta arba supūna. Kad gumbai subręstų, jiems reikia kad ilgesnį laiką būtų vėsus oras, ypač naktimis. Todėl rugsėjo mėnesį po pirmos šalnos apšalusius jurginus rekomenduojama kasti tik po kokių dviejų savaičių. Rugsėjo pabaigoje gumbai paprastai jau yra subrendę ir jei būtinai reikia, tuo metu jau galima kasti jurginus. Dar geriau tai daryti spalio pradžioje.
„Jei įmanoma, gumbų kasimui geriausia pasirinkti saulėtos dienos pirmąją pusę, nes rudens saulėje jurginų gumbai gerai apdžiūsta, bet neapdega“ , – pataria kolekcininkė.
Anot J. Čeplinskienės, stiprios šalnos nušaldytų jurginų stiebus patartina nupjauti iš karto prieš gumbų kasimą, ar juos kasant. Netyla diskusijos ką geriau naudoti jurginų kasimui: vieni augintojai teikia pirmenybę kastuvui, kiti – sodo šakėms. Svarbiausia – iš žemės iškelti sveikus jurginų gumbus. Įrankis turi būti atsparus, o kasėjas – tvirtas, nes tai pats sunkiausias darbas, auginant šias gražias gėles. Prieš kasant jurginus, reikia juos atrišti, ištraukti kuolus. Stiebą galima nupjauti, paliekant tiek, kad būtų patogu kasant suimti rankomis, bet galima kasti ir jo nenupjovus.
Kasant labai svarbu pakankamu atstumu nuo stiebo įbesti įrankį. Gumbų keras gali būti apgadinamas įbedus kastuvą tiek per arti, tiek per toli. Rekomenduojama kasti apie 20 cm atstumu nuo stiebo, nes jurginų gumbų ilgis dažniausiai yra 5-20 cm (nors kai kurių veislių atskiri gumbai gali siekti net 40-60 cm ilgio). Kasant jurgino kerą, vienu metu šaknys keliamos į viršų, o stiebas prilaikomas ranka. Jeigu keras yra stambus ir vienu įrankio įbedimu iškelti jo nepasiseka, reikia kasti iš kitos – priešingos pusės. Jokiu būdu negalima traukti jurgino kero už stiebo, nes yra didelis pavojus pažeisti stiebo pagrinde – ties šaknies kakleliu suformuotus kitų metų pumpurus.
Pirminis gumbų apdorojimas
Kai jurgino keras jau yra iškeltas iš dirvos, nuo jo reikia rūpestingai ir atsargiai (kad nenulūžtų gumbai) rankomis nuvalyti žemes. Po to likusi žemių dalis nubyra pati, jei atsargiai su įrankio kotu padaužomas iškasto jurgino stiebas. Negalima daužyti per daug arti gumbų, nes vėlgi galima pažeisti šaknų kaklelį. Nuvalius žemes, reikia iš karto nupjauti likusią stiebo dalį, paliekant tik 2-3 cm ilgio galiuką. Iškastą jurginų gumbų kerą reikėtų iš karto apžiūrėti, išpjauti pradėjusius gesti gumbus. Dažniausiai tai būna seni, praėjusių metų gumbai. Taip pat pašalinamos plonosios šaknys. Kad nesumaišytume veislių, iš karto prie kerų tvirtinamos etiketės. Šiuo metu dažniausiai naudojamos plastmasinės etiketės, ant kurių saulei atspariu ir vandeniu nenuplaunamu markeriu užrašomas veislės pavadinimas arba šifras. Galima rašyti ir tiesiog ant gumbo markeriu arba cheminiu pieštuku.
Gumbų pagrindinis apdorojimas
Yra žinoma daugybė gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Galime išvardinti pagrindinius principus, kurių reikia laikytis, siekiant išsaugoti galimai daugiau gumbų, tačiau kiekvienas augintojas sau tinkamiausią būdą atranda pats.
Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia yra apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugojimui. Jei saugojimo patalpa yra sausa, kartais šakniagumbiai nevalomi, o kai stiebai išdžiūsta, kerai taip ir dedami į saugyklą.
Jei planuojama saugoti plautus gumbus, tai apvalius žemes, su sodo žarna stipria vandens srove nuplaunami gumbai ir iš karto gerai apdžiovinami. Džiovinti rekomenduojama apyšiltėje (virš 9 oC) patalpoje bent parą. Nuplautus gumbus galima saugoti nedalintus ir padalintus.
Pernykščių metų gumbų sekantiems metams paprastai nepaliekame sodinimui, nes seni gumbai dažniau sugenda. Tačiau yra taip sunkiai besidauginančių veislių, kad jas įmanoma išsaugoti tik paliekant senąjį gumbą su menku nauju.
Ką daryti, kad išsaugotų gumbų būtų kuo daugiau? Visų pirma reikia stengtis išauginti kuo sveikesnius gumbus ir kad į saugojimui skirtų jurginų tarpą nepatektų bent kiek ligoti. Rudeniop reikia pereiti per sodą ir, atidžiai apžiūrėjus jurginus, negailestingai išmesti visus sergančius, netipiškus, silpnus augalus. Jei pagal požymius įtariama, kad augalas apsikrėtęs virusine liga, jį reikia iškasti su gabalu žemės ir sudeginti.
Jurginų gumbų saugojimas žiemą
„Reikėtų, kad gumbai būtų absoliučiai sveiki ir subrendę, saugykloje drėgmė būtų apie 80 proc., oro temperatūra būtų palaikoma 4-8 oC, kad būtų ventiliacija, ir saugykloje nebūtų ligų sukėlėjų, – pataria jurginų kolecininkė J. Čeplinskienė, – tada jurginai be jokių problemų sulaukia pavasario“.
Pasak jurgininkės, pagrindiniai reikalavimai: kad paruošti gumbai būtų laikomi švarioje taroje, švariose ir vėdinamose patalpose. Didelių jurginų plotų augintojams rekomenduojama tarą ir saugyklą dezinfekuoti.
Sausose vėsiose patalpose paprastai oro cirkuliacija yra gera ir jurginų gumbai laikosi gerai, jei tik padedami sveiki. Tokiose patalpose sunkiau išlaikyti veislių, užauginančių mažus, smulkius, plonus gumbus – jie išdžiūsta. Į tokias patalpas jurginų gumbai sunešami apdžiovinti ir net drėgnoki, jei gumbai buvo beicuojami. Gumbus apsaugoti nuo išdžiūvimo galima juos įvyniojus (pilnai ar dalinai) į daug sluoksnių laikraštinio popieriaus, sudedant į maišus ar dėžes su sausomis durpėmis, spygliuočių medžių drožlėmis arba pjuvenomis, perlitu, smėliu, akmens vata ar kokia kita sausa medžiaga. Jei patalpos labai sausos, rekomenduojama polietileno maišelius užrišti, maišelio šonuose padarant kiaurymes ventiliacijai. Į dėžes ar maišus gumbai dedami sluoksniuojant su substratu (paskutinis sluoksnis – substrato). Jurginų sluoksnių neturi būti labai daug, nes pablogėja ventiliacija.
Tokį metodą yra išbandę daug jurginų augintojų. Ypač gerai gumbai išsilaiko sausame smėlyje, tačiau saugojimo metu labai sunku surasti ir patikrinti gumbus šioje birioje medžiagoje. Jei auginama daug jurginų, paprasčiausia vienos veislės gumbus dėti į dėžę be jokių papildomų medžiagų, nes gumbai patys išskiria drėgmę. Tokioje dėžėje taip pat rekomenduojama gumbų sluoksnius perkloti laikraščiais.
Sausose ir šiltose patalpose (kai temperatūra yra virš 10 oC) paruoštus gumbus rekomenduojama laikyti uždarose dėžėse arba maišuose su ventiliacinėm angom. Šiltose patalpose didesnis pavojus gumbams supūti, todėl geriausia būtų juos prieš saugojimą beicuoti. Vienoje pakuotėje gumbų neturi būti itin daug.
Drėgnos ir vėsios patalpos (3-6 oC šilumos, 75-85 proc. santykinė oro drėgmė) yra tinkamiausios jurginų laikymui, jei tik yra pakankama oro ventiliacija. Sveiki, pakankamai gerai išdžiovinti jurginų gumbai gerai laikosi išdėlioti lentynoje vienu sluoksniu arba sudėti į dėžutes, kurios statomos viena ant kitos.
Drėgnose ir šiltose patalpose jurginų gumbų nerekomenduojama laikyti, tačiau jei kitokių patalpų neturime, tai vis tik galima prisitaikyti. Šiuo atveju svarbiausia gumbus rūpestingai išdžiovinti ir sudėti saugojimui į uždarą tarą su ventiliacijai padarytomis kiaurymėmis. Tara pripildoma tokiais pačiais substratais. Šiuo atveju jurginų gumbų beicavimas yra būtinas!
Šiltose patalpose jurginai linkę išleisti priešlaikinius ūglius. Anksti pasirodžiusius ūglius reiktų iš karto nulaužti, nes jie sekina gumbą, kuris dėl to iki sodinimo gali išdžiūti. Dažniausiai ūgliai pradeda formuotis kovą ir balandį ir, norint, juos galima sėkmingai įšaknydinti.
Gana universalus jurginų gumbų apsaugojimo būdas yra jų parafinavimas. Parafinuoti gumbai geriau išsilaiko visokiose netinkamose patalpose. (Tačiau nesubrendę gumbai išdžiūsta ar supūva ir parafino „kevale“). Nors metodas atrodo labai paprastas, nedaug jurginų augintojų tai daro. Taip dažniausiai paruošiami saugojimui silpni, ploni, ypač vertingų veislių gumbai.
Parafinas išlydomas inde, įstatytame į vandens vonelę. Skirtingų parafino rūšių lydymosi temperatūra skiriasi nedaug. Labai gerai į parafiną pridėti 1/5 vaško. Tada susidariusi plėvelė būna elastingesnė, ne taip trupa. Daugelio augintojų nuomone, parafino temperatūra turi būti apie 55-60 oC. Švarūs, sudalinti, apdžiovinti gumbai trumpam merkiami į parafiną, ir gumbas pasidengia plona, beveik skaidria plėvele, saugančia jį nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Jei parafino temperatūra per žema, ant gumbo susiformuoja storas jo sluoksnis, kuris nuplikina gumbą. Jei parafinas būna per karštas, atsitinka tas pats: gumbai atrodo sveiki, bet nedygsta.
Parafinuoti gumbai laikomi taip pat, dėžutėse, ar maišuose, užpylus kokiu nors substratu, arba suvyniojus į laikraštinį popierių.
Parafinuoti gumbai sodinami parafino nepašalinant, nes per jį ir ūgliai, ir šaknelės drėgnoje aplinkoje lengvai prasikala. Kartais patariama gumbą švelniai pastuksenti, kad parafino luobelė įtrūktų. Parafinuoti gumbai dygsta 3-4 dienomis vėliau, negu neparafinuoti.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija
