Kuo labiau artėja žiema, tuo dažniau sodininkai ir daržininkai susimąsto, kaip apsaugoti augalus nuo šalčio. Dengti ar nedengti? Kada uždengti? Kuo? Klausimų daugybė, nėra prasmės bandyti iš karto į visus atsakyti. Šį kartą pakalbėkime apie tai, kuo uždengti – išmintinga apsirūpinti iš anksto.
Nėra universalaus atsakymo, kuo geriausia uždengti augalus. Pasirinkimas priklauso nuo daugelio niuansų – klimato, orų prognozės žiemai, augalų ypatumų, sodininko galimybių gauti vieną ar kitą medžiagą ir pan.
Dabar daugelis naudoja ne audinius, o įvairias plėveles. Jos turi nemažai privalumų, apie kuriuos ne kartą rašyta.
Na, o šiame straipsnyje prisiminkime medžiagas, kurias galima pasitelkti, jei šalčiai užklupo netikėtai. Žinome, kad žiema ateis, bet tinkamai nepasiruošėme. Ką gi, galima pasinaudoti tuo, ką turime, arba tuo, ką mums dovanoja gamta. Aptarsime vienos ar kitos medžiagos privalumus ar trūkumus, kad suprastume, kuo rizikuojame ir kaip užkirsti kelią galimoms problemoms.
1. Sniegas
Daugeliu atvejų būtent sniegas geriausia danga. Po storu sniego sluoksniu augalai ištveria net didžiausius šalčius. Tik bėda – ši medžiaga nepatikima, tai vėlai iškrenta, tai vidury žiemos ištirpsta… Apie sniego dangos pliusus žino visi, o kokie minusai?
Sniegas gali ištirpti
Ir mūsų augalai vidury žiemos liks neuždengti – pastaraisiais metais tokios staigmenos gana dažnos. Paskui vėl ateina šalčiai, o augalai kenčia.
Sniegą nupučia vėjas
Atvirose erdvėse sniegas pasiskirsto netolygiai – vienur pusnys, kitur plonas sluoksnis. Kartais stiprus vėjas visiškai nupučia sniegą. Tačiau galima statyti nuo vėjo saugančias užtvaras. Nereikia nė žiemos laukti – žabus sudėti ar pastatyti užtvarą galima jau rudenį, tada jie saugos nuo vėjo iki pat pavasario.
Sniegas apledėja
Po ledo sluoksniu augalai dūsta be oro, gali nudžiūti. Laimė, ši problema išsprendžiama – juk galime suskaldyti ledo plutą. Tik ne visi sodininkai laiku apžiūri savo valdas žiemą, taigi ne visada pavyksta operatyviai susidoroti su apledėjusiu sniegu.
Sniegas gali iškristi per vėlai
Kartais atšąla, o sniego dar nebūna. Tomis žiemomis, kai sniego mažai ar jo visai nėra, labai sunku apsaugoti augalus, ypač jeigu jie niekuo kitu neuždengti. Taigi verta apsvarstyti kitus variantus.
2. Eglių šakos
Tai tradicinė medžiaga augalams uždengti miškų regionuose, kur be vargo galima gauti eglių šakų. Viena vertus, eglių šakų uždanga leidžia cirkuliuoti orui, kita vertus – padeda sulaikyti sniegą ten, kur jis reikalingas. Be to, spygliuotos šakelės atbaidys graužikus (todėl dažnai jomis apriša jaunų medelių kamienus), o atėjus pavasariui apsaugos nuo per kaitrių saulės spindulių.
Eglių šakomis galima:
-uždengti lysves su vėlyvaisiais augalais (pavyzdžiui, svogūnais ir česnakais),
-uždengti rožes ir šilumą mėgstančius daugiamečius augalus (tada šakas sudėlioja tarsi palapinę),
-uždengia augaus nuo šalčio, nuo graužikų, nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių (apriša kamienus), uždengia nuo sniego (suformuoja iš šakų palapinę arba susmaigsto jas į dirvą tvorele, kuri saugo nuo sniego).
Prieš naudojant eglių šakeles, reikia pasverti visus galimus trūkumus:
Nubyrantys spygliai rūgština dirvą.
Vargu ar pavyks pavasarį surinkti visus nubyrėjusius spyglius. Na o spygliai rūgština dirvą. Mažas spyglių kiekis nepakenks, tačiau šarminę terpę mėgstantiems augalams ir to gali būti per daug.
Su spygliais į sodą gali patekti ligų, kenkėjų. Visi žino apie antiseptines spyglių ypatybes, tik mažai kas pagalvoja, kad šie augalai irgi serga. Jei spygliai paruduoja, ant šakelių yra apnašų, tai ženklas, kad kažkas negerai.
Svarbu teisingai rinkti šakeles. Šakeles skinkite nuo nukirstų medžių arba nuo vėjo išlaužtų medžių miške. Priešinu atveju galite gauti baudą, jei skinsite eglių šakeles.
3. Sausi lapai
Svarbu: reikia būtent sausų lapų ir toli gražu ne visų medžių lapai tinka. Vaismedžių lapai netinka, nes vaismedžiai dažnai serga. Beržų labai greitai plėksta. Ąžuolų lapai – puiku, tik ar daug kur auga ąžuolai?
Priedangą iš sausų lapų reikia apsaugoti nuo drėgmės. Nuo lietaus ir tirpstančio sniego vandens lapai sulimpa į vientisą masę, kuri nepraleidžia oro. Per šalčius ji virsta ledo pluta, per atodrėkius plėksta. Todėl ant lapų būtina uždėti vandens nepraleidžiančios medžiagos (pvz., polietileno plėvelę), tik tada reikia pagalvoti ir apie vėdinimą.
Pavasarinis lapų nurinkimas – sunkus darbas.
Danga iš lapų – sunkus darbas. Apie ruošimą jau kalbėjome, o dabar norime priminti, kad pavasarį lapus reikės kruopščiai nurinkti.
Tiesa, išradingi sodininkai šį tą sugalvojo – deda lapus į tinklinius maišus ir užkloja juos. Pavasarį belieka tik nukelti. Beje, maišuose lapai ir vėdinasi gerai.
Po lapų danga augalai gali sušusti.Toks pavojus kyla, jei lapai sudrėko. Drėgni lapai nepraleidžia oro, sulaiko drėgmę, todėl augalai gali žūti.
Lapai gali tapti palankia terpe plisti ligoms. Juose gali veistis pelėsiai, grybeliai, kenksmingos bakterijos. Ne tik mes žinome, kad po lapais lengva pasislėpti nuo šalčių – daugeliui gamtos atstovų tai žinoma.
Todėl geriausia lapus naudoti augalų apsaugai ne atskirai, o kaip dalį šiltinančios konstrukcijos: padaryti pagrindą iš lentų, ant viršaus užberti lapų sluoksnį (patogu, jei jie bus sukrauti į maišus) ir viską uždengti plėvele.
4. Žabai
Kaip ir šakelės, žabai ne tiek išlaiko šilumą, kiek sulaiko sniegą, kuris ir saugo nuo šalčio. Žabai gali apsaugoti ne tik nuo šalčio, bet ir nuo vėjo.
Žabai turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Viena vertus, jie neplėksta, lėtai pūva, netrukdo patekti orui. Kita vertus, nesulaiko šilumos, o jei šalčiai be sniego, tokia uždanga bus menkai naudinga.
Viena vertus, žabų lengva gauti, kita vertus, reikės nemažai laiko, kad užtektinai jų surinktumėte.
5. Šiaudai
Jei galite gauti šiaudų, būtinai juos naudokite. Šiaudai – gera medžiaga žiemą uždengti lysves su daugiamečiais augalais. Jie tinka apsaugai nuo šalčio, bet tik sausi ir apsaugoti nuo drėgmės.
Šiaudai, kaip ir lapai, puikiai saugo nuo šalčio, sulaiko sniegą, kuris irgi saugo nuo šalčio, bet jie turi ir trūkumų:
Šiauduose dažnai lizdus susisuka pelės. Tai turbūt vienas iš rimtesnių trūkumų – juk graužikai sodininkams padaro daug žalos.
Šiaudai gali suzmekti ir suplėkti. Jei žiema bus šilta ir drėgna, nuo drėgmės šiaudai gali suzmekti, susidaryti kietas sluoksnis. Kartais šiaudai ima pelyti, pūti, augalams tai nesveika. Todėl šiaudai naudojami tik kaip šiltinančios konstrukcijos dalis, juos reikia uždengti nuo drėgmės. Kitas variantas – naudoti ne šiaudus, o šiaudų paklotus – jų paviršiuje vanduo sulaikomas, jis nepatenka giliau.
Pavasarį po šiaudais žemė ilgai neatitirpsta. Kad taip nenutiktų, dangą reikia nuimti gana anksti.
6. Sausi augalų stiebai
Iš esmės tai tie patys šiaudai su visais trūkumais ir privalumais. Jei nieko kito nėra, tiks ir jie. Tik atsiminkite, kad tinka ne visų augalų stiebai.
Stiebai turi būti sausi (gerai džiūsta daugelio laukinių augalų, dekoratyvinių ankštinių, saldžiųjų bulvių stiebai) ir sveiki (papuvusių, supelijusių stiebų negalima naudoti), be sėklų (antraip pasėsite tų augalų sklype).
7. Maišinis audeklas
Jį sodininkai naudojo nuo senų laikų ir tebenaudoja. Juo apsuka jaunų medelių kamienus, uždengia augalus nuo saulės, pridengia rožes ir kitus šilumą mėgstančius augalus.
Tiesa, anksčiau maišus siūdavo iš natūralių audinių, o šiais laikais vis daugiau yra sintetinių. Nuo vandens jie apsaugos, bet augalai po jais neturės oro.
Natūralūs maišai irgi turi trūkumų.
Maišinis audeklas ne tik sulaiko drėgmę, bet ir ją sugeria. Drėgnas audinys lėtai džiūsta, per šalčius sukietėja, todėl netinka dengti augalams.
Po maišiniu audeklu augalai gali sušusti.
Deja, taip nutinka dažnai. Po drėgnu maišiniu audeklu susidaro tinkama terpė plisti puvenoms, pelėsiams, sutrinka oro cirkuliacija, todėl augalai gali žūti.
Seni maišai neretai tampa infekcijos šaltiniu.
Augalai dažnai dengiami senais maišais, kuriuose buvo laikytos daržovės. Jei maišai tinkamai neapdorojami, juose gali likti įvairių infekcijų sukėlėjų.
8. Pjuvenos
Pjuvenos puikiai sulaiko šilumą, todėl tinka apsaugoti augalams nuo šalčio. Ir visgi nepatartume jomis visiškai užberti augalų – geriau uždengti maišais su pjuvenomis.
Naudoti reikia tik švarias pjuvenas, jokių pakartotinio perdirbimo produktų.
Pjuvenos turi ir trūkumų:
Drėgnos pjuvenos sukrenta sluoksniais, plėksta. Atsiminkite – kuo smulkesnės pjuvenos, tuo geriau sugeria drėgmę. Per atodrėkį pjuvenos sukrenta, o per šalčius susidaro kietas sluoksnis, kuris nepraleidžia oro. Pjuvenos gali parūgštinti dirvą, o kai kuriems augalams tai labai kenksminga. Po pjuvenomis pavasarį žemė lėčiau atitirpsta.
9. Durpės
Durpės – puikiai šilumą sulaikanti medžiaga, vadinasi, gali apsaugoti mūsų augalus nuo žiemos šalčių. Tiesa, yra išlygų. Visų pirma, jomis reikia iš anksto apsirūpinti. Antra, visavertės apsaugos iš jų nebus, jos labiau tinka mulčiuoti.
Trūkumai:
Durpės rūgština dirvą, todėl tai tinka ne visiems augalams.
Durpės gerai sugeria drėgmę, o tada gali sukietėti ir prarasti dalį šilumą izoliuojančių ypatybių. Tai netinka daugiamečiams augalams.
Džiūdamos durpės sudaro kietą sluoksnį. Jei žiemą atodrėkius ne kartą keitė šalčiai, durpės prisigėrė drėgmės, pavasarį gali susidaryti gana kieta pluta. Ją reikia laiku išpurenti.
10. Statybinės medžiagos
Lentų nuolaužos, šiferio gabalai, medinės dėžės – visa tai galima naudoti statant apsaugas nuo šalčio. Visaverte apsauga jų nepavadinsi – dažniausiai iš tokių medžiagų daromas karkasas, kuris paskui uždengiamas plėvele, maišais ir pan.
Taigi idealios dangos nuo šalčio nėra, bet vis tiek, pasitelkę išradingumą, galime apsaugoti augalus nuo šalčio.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija
