Šiluma – brangi, ir to tikrai niekam nereikia kartoti. Ir kad ji drastiškai atpigs tikėtis nereikėtų. Vietoje to, geriausia pasirūpinti, kad jūsų būstas jos kuo mažiau išsaugotų. Pateikiame jums pastatų apšiltinimo sistemų rinkos naujienas.
Nepaisant to, kad jau yra išrasta nemažai pastatų šiltinimo medžiagų ar sugalvota jų sistemų, pagrindinės ir dažniausiai naudojamos kol kas išlieka mineralinė vata ir putų polistirenas su įvairiomis variacijomis. Kiekviena šių medžiagų tinka skirtingiems poreikiams. Norėdami iš išorės šiltinti mūrinio namo sienas arba grindis, naudosime putų polistireną, nes jis nėra toks elastingas kaip mineralinė vata ir atlaiko didesnes apkrovas. Jei reikia apšiltinti karkasinio namo sienas ar lubas, naudosime mineralinę vatą, nes ji yra elastinga, ją paprasčiau įsprausti tarp karkaso, jai nereikia laikyti tinko ar, pavyzdžiui, baldų apkrovų.
Pasak Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo Arūno Burlingio, visų šiuo metu naudojamų medžiagų šilumą izoliuojančios savybės paremtos oro izoliacinėmis savybėmis, o dauguma naujovių šiltinimo sistemų srityje kol kas daugiausia plėtojamos nedidelių patobulinimų linkme. Tobulinamos tiek šiltinimo sistemų montavimo technologijos, tiek pačios medžiagos, tačiau kokių nors iš esmės naujų medžiagų kol kas nėra išrasta. Vienas medžiagų tobulinimo pavyzdžių – mažiau šilumai laidus vadinamasis „pilkasis“ polistirenas. 20 cm pilkojo polistireno atitinka 25 cm įprasto.
Tiesa, pasak mokslininko, yra keletas naujovių, kurios dar nėra itin paplitusios ir kol kas bent jau kai kurios jų labiau primena kosmines technologijas. Vis dėlto jos jau sparčiai skinasi kelią ir Žemėje. Viena tokių technologijų – atspindinčioji izoliacinė plėvelė, sudaryta iš refleksinės folijos bei plėvelės su oro burbuliukais. Refleksinė folija atspindi šilumą, o plėvelė su oro burbuliukais su sauso oro tarpu sulaiko šilumos judėjimą. Tačiau, pasak mokslininko, naudojant šias daugiasluoksnes atspindinčias plėveles išlieka senėjimo klausimas. Niekas dar jų nenaudoja tiek laiko, kad būtų galima pasakyti, kaip jos atspindės šilumą po daugelio metų. Tarkime, jei jų paviršiai stipriai apdulkės, jie šilumos požiūriu taps beveik „juodi“. Tad, kaip jie išlaikys šilumą, lieka neaišku.
Kita panaši technologija – termoizoliaciniai dažai, iš esmės veikiantys medžiagos specifinės šilumos principu, t. y. nepraleidžia šilumos iš jais padengto paviršiaus. Šiems dažams išdžiūvus, susidaro elastinė polimerinė danga, išsiskirianti šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Gamintojų teigimu, 1 mm šių dažų atitinka 50–60 mm mineralinės vatos. Pasak jų, tokia šiluminė izoliacija yra efektyvi izoliuojant pastatų fasadus, stogus, vidines sienas, langų angokraščius, betonines grindis, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynus, gartraukius, kondicionavimo sistemų ortakius, vėsinimo vamzdynus, įvairias talpas, cisternas, krovinines priekabas, šaldiklius ir t. t.
Dar viena santykinai nauja technologija – vakuuminiai arba specialių dujų pripildyti paketai. Technologija Lietuvoje taip pat dar nėra itin paplitusi. Ją naudoti gali būti pavojinga, nes, tarkime, statybos metu gali būti pažeistas kuris nors paketas. Tokiu atveju vakuumo jame nebelieka ir paketo izoliuojamosios savybės dingsta. Be to, paketai, bėgant laikui, praranda dujas. Tačiau, pasak A. Burlingio, turint omenyje, kaip sparčiai vystosi dažų pramonė, būtent čia gali įvykti proveržis, kada nors sukursiantis naują, dar efektyvesnę šilumos izoliacinę medžiagą.
O kol kas, pasak mokslo darbuotojo, bene efektyviausia pastatų šiltinimo technologija yra jau ištobulintos kompleksinės pastatų šiltinimo sistemos, kurias siūlo įvairūs gamintojai. Apšiltinimo ir apdailos produktų kompleksas užtikrina, kad medžiagos derės tarpusavyje, neiškils jokių montavimo problemų, bus gautas geras galutinis rezultatas ir gamintojas dėl jo prisiims visą atsakomybę.
Šiltinimas termovata
Trečiosios kartos sandaraus šiltinimo technologija yra poliuretano putos arba termovata. Ja galima visiškai sandarinti ir apšiltinti konstrukcijas bei pasiekti gerą šiluminę varžą. Termovata susidaro specialia įranga ant šiltinamo paviršiaus užpurškiant specialią medžiagą, kuri per 3–5 sek. išsiplečia iki 100 kartų, sudarydama minkštą šiltos, elastingos ir sandarios baltos termovatos sluoksnį.
Nors termovata yra minkšta ir elastinga medžiaga, tačiau graužikams ji nėra palanki, todėl nėra pavojaus, kad jie šią medžiagą suardys. Termovata pripažinta viena ekologiškiausių šiltinimo medžiagų. Ji ne tik neturi jokių žalingų sudedamųjų komponentų ir neteršia aplinkos, bet ir nedulka, nepelija ir nepūva.
Termovata prilimpa prie visų šiltinamų paviršių, užpildo visas nesandarias vietas ir sudaro sandarų bei šiltą sluoksnį, saugantį pastatą ne tik nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas, bet ir nuo šilumos netekimo dėl kondukcijos.
Plonesnis termovatos sluoksnis sutaupo gerokai daugiau šilumos negu dvigubai storesnis kitų šiltinimo medžiagų sluoksnis. 5 cm termovatos sluoksnis neišleidžia iš patalpų šilto ir neįleidžia šalto oro. Tinkamai sandariai apšiltinus namą termovata, šildymo išlaidos gali nesiekti net 1 Lt/m² per mėnesį.
Šiltinant termovata, nereikia specialiai paruošti šiltinamų paviršių, paviršiai gali būti šlapi ar net surūdiję. Nereikia jokių izoliacinių ar apsauginių plėvelių (išskyrus specifines didesnio drėgnumo patalpas, pavyzdžiui: pirtis, baseinus, skalbyklas). Per vieną valandą gali būti apšiltinama 50–100 m² paviršiaus (apšiltinamos net sunkiai pasiekiamos vietos), o prie apšiltintų paviršių iš karto galima tvirtinti apdailos medžiagas.
Šiltinimo sistemos
Daugumą kompleksinių šiltinimo sistemų sudaro tokie patys arba panašūs elementai: klijai, polistireno putplasčio plokštės arba mineralinė vata, armuojamasis sluoksnis su armavimo tinkleliu, fasadinis tinkas ir fasadiniai dažai. Šiltinimo sistema atlieka ne tik apšiltinimo bei estetinę fasado pagražinimo funkciją, bet ir apsaugo mūrą nuo irimo. Temperatūros svyravimai neapšiltintą fasado sieną ardo greičiau. Neapšiltinta siena greitai atvėsta ir, atšalus orui, joje atsiranda vadinamasis „rasos taškas“. Sienoms sudrėkus, dėl temperatūrų skirtumo jos pradeda irti, susidaro galimybės atsirasti grybeliui.
Apšiltinus fasadą, sienos apsaugomos nuo didelio temperatūrų svyravimo. „Rasos taškas“ persikelia į šilumos izoliacijos sistemą, todėl sienos viduje temperatūra padidėja ir tampa artima patalpos oro temperatūrai. Tai neleidžia sienoje kauptis drėgmei ir atsirasti grybeliui, o šiluma ne taip greitai dingsta iš patalpos per išorinę sieną.
Viena žinomesnių Lietuvoje yra vokiečių bendrovės „Caparol“ fasadų šiltinimo sistema „Capatect“. Sistemos branduolį sudaro specialiai fasadams šiltinti skirtos izoliacinės plokštės iš polistireninio putplasčio ar mineralinės vatos. Plokštės klijuojamos ant fasado, papildomai sustiprinant tvirtinimo detalėmis. Armuojamasis sluoksnis sudaromas iš glaisto masės, į kurią įterpiamas armavimo tinklelis. Sistemos baigiamąją dalį sudaro apsauginis struktūrinis tinkas arba dekoratyvinės apdailos plokštės.
„Caparol“ rinkai siūlo tris šiltinimo sistemas: „Capatect CLASSIC“, „Capatect LONGLIFE“ ir „Capatect CARBON“. Jos skiriasi termoizoliacine geba ir ilgalaikiškumu. Standartinė sistema „Capatect CLASSIC“ – tai ekonomiškas sprendimas, išlaikantis aukštus standartinius reikalavimus. Ši namų šiltinimo sistema jau daugiau kaip 50 metų naudojama Vokietijoje.
Antroji sistema – „Capatect LONGLIFE“. Dėl jai naudojamų labai elastingų izoliacinių medžiagų ir ypač tvirto armuojamojo sluoksnio sistema įgauna gerokai didesnį atsparumą apkrovoms. Ši sistema taip pat itin atspari smūgiams, joje neatsiranda įtrūkių. Dar viena išskirtinė ypatybė – ji gerai praleidžia vandens garus.
Tinkui ir dažams naudojama kvarco gardelių nanotechnologija fasadui suteikia išskirtinį atsparumą aplinkos taršai – trijų matmenų kvarco nanodalelės ant paviršiaus sudaro tankų, kietą kaip mineralas trijų matmenų kvarco tinklą, dėl kurio prie pastato prilimpa mažiau purvo dalelių, dulkių ir sporų. Jei jų kažkiek ir nusėda, tai vėjas ir lietus visas jas lengvai pašalina.
Sistema „Capatect CARBON“ išsiskiria ypač dideliu atsparumu mechaniniams poveikiams, smūgiams bei oro veiksnių poveikiui. Mechaninį stiprumą ir atsparumą apkrovoms sistemai suteikia karbonu sustiprintas armuojamasis sluoksnis. Jos paviršiuje beveik neatsiranda įtrūkių. Į sistemą įeina ir dengti paruoštas tinkas.
Šiltinimo sistemose „Capatect“ naudojamos termoizoliacinės plokštės „Dalmatherm-Fassadendämmplatte“ yra itin atsparios temperatūrai, o jų termoizoliacija yra apie 30 % geresnė negu įprastų plokščių. Be to, jos nedidina sienų storio. Organinis armuojamasis sluoksnis yra toks elastingas, kad išlygina dėl aukštos temperatūros atsiradusius įtempius. Tai leidžia pastatų fasadus dažyti net ir juoda spalva.
Naujas, kvarco gardelių nanotechnologijos (NQG) pagrindu gaminamas silikoninės dervos rišiklis saugo pastatų fasadus nuo dumbliagrybių ir pelėsinių grybų apnašų. Šis rišiklis beveik nesiplečia, todėl net ir tvyrant dideliems karščiams yra beveik netermoplastiškas, o apsauginė funkcija ir žėrinti spalva išlieka.
Šiltinimo sistemos „Caparol“ yra sertifikuotos ir turi visas būtinas licencijas. Kaip sako bendrovės vyr. technologas Gintautas Barzdaitis, labai svarbu, kad sertifikuota būtų visa šiltinimo sistema, o ne atskiros medžiagos. Pasak jo, visi sertifikuotos sistemos komponentai yra suderinti. Taip užtikrinama kokybė – kad niekas neatšoks, neatsilups, nesuirs ar nenubluks.
Šiltinimas mineraline vata
Kai sakome „mineralinė vata“, turime suprasti, kad ja galime pavadinti tiek akmens, tiek stiklo vatą. Pagrindinis šių produktų skirtumas – žaliavos bei gamybos technologija. Akmens vata gaminama iš bazalto, surišant pluoštą formaldehidų dervomis. Mineralinė stiklo vata gaminama iš antrinio perdirbimo stiklo, surišant pluoštą formaldehidų dervomis arba naudojant organinius rišiklius. Pagrindinis akmens ir stiklo mineralinės vatos skirtumas – tai jos tankis arba, kitaip tariant, gaminio svoris. Jis turi reikšmės tik renkantis vatą toms vietoms, kurios bus veikiamos apkrovų. Jeigu vatos apkrovos neveikia, svoris reikšmės neturi.
Mineralinė akmens vata dažniau naudojama pastatams ar jų konstrukcijoms, kur vata bus veikiama apkrovų: tinkuojamo fasado, sutapdinto stogo ar grindų. Kai šiltinama vieta, kurios apkrovos neveiks (šlaitiniai stogai, vidinės sienos, vėdinamieji fasadai, perdangos), dažniau naudojama mineralinė stiklo vata. Taip daroma daugiausia ekonomiškumo sumetimais.
Mineralinė vata vienu metu izoliuoja ir šilumą, ir garsą. Ji yra nedegi ir pagal gaisrinės saugos klasifikaciją atitinka A1 euroklasę.
Šiuolaikinės mineralinės vatos nebedirgina odos, nealergizuoja, nes jose naudojami ekologiški organiniai rišikliai, nekenkiantys nei žmogui, nei aplinkai. Jei sumontuojamos tinkamai, laikantis visų gamintojo instrukcijų, jos nesukrenta ir nebijo drėgmės.
Bendrovės „Knauf Insulation“ gaminama mineralinė vata yra sukurta pagal pačios įmonės išdirbtą technologiją „Ecose“. Kuo ji ypatinga? Pirma, gaminant mineralinę vatą pagal šią technologiją naudojami tik organiniai, nekenksmingi aplinkai ir žmogui rišikliai. Antra, pagal šią technologiją pagaminta mineralinė vata yra mažiau dulkanti, bekvapė, patogi montuoti, išsiskirianti puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis ir priešgaisrinės saugos savybėmis, be formaldehido, fenolio, akrilo, dirbtinių dažiklių ir baliklių, pagerinanti patalpų oro kokybę bei pastato, kuriame buvo naudota, aplinkos charakteristikas. „Knauf Insulation“ stiklo vata nepūva, nėra hidroskopiška, joje nesiveisia parazitai ir nėra sąlygų grybų, pelėsių ar bakterijų augimui. Ji yra chemiškai neutrali ir neturi priemaišų.
„Knauf Insulation“ taip pat yra sukūrusi tris mineralinės vatos sistemas, jos skiriasi pagal naudojimo paskirtį: „Classic“, „Unifit“ ir „TP“. „Classic“ – tai bendro naudojimo, pagaminti taikant technologiją „Ecose® Technology“ natūralios mineralinės „Knauf Insulation“ vatos dembliai. Juos galima naudoti kaip universalią izoliaciją – perdangoms, grindims, šlaitiniams stogams, vidinėms bei išorinėms sienoms ir lengvoms rėminėms konstrukcijoms izoliuoti. Šių sistemų šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,032 W/mK iki 0,042 W/mK.
Sistemos „Unifit“ gaminiai – tai profesionalų naudojami, specialiai šlaitiniams stogams skirti, pagaminti taikant technologiją „Ecose® Technology“ natūralios mineralinės „Knauf Insulation“ vatos dembliai. Jų šilumos laidumo koeficientai sudaro nuo 0,035 W/mK iki 0,039 W/mK.
„TP“ – tai natūralios mineralinės vatos plokštės, pagamintos pagal technologiją „Ecose® Technology“. Šias plokštes rekomenduojama naudoti vėdinamiesiems fasadams įrengti, taip pat izoliuoti šlaitiniams stogams bei vidinėms sienoms. Jų šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,032 W/mK iki 0,037 W/mK.
