Šiltais vasaros vakarais sėdėti savo rankomis įrengtoje terasoje yra puikus jausmas. Netgi niekur nereikia važiuoti – priešingai, galima pasikviesti svečių, nes namas su terasa yra dažniau lankomas. Vis dėlto prieš atsisėdant į krėslą ir patogiai įsitaisant, reikia pereiti keletą medžiagų pasirinkimo ir terasos įrengimo etapų. Apie juos sutiko papasakoti įmonės „Senukai“ atstovas Edgaras Mėlynis.
Vieta. Terasa tradiciškai yra prisišliejusi prie namo, tad pagrindinis klausimas – kurioje namo pusėje ją įrengsite. Vieningo atsakymo į šį klausimą nėra. Terasos vieta priklauso nuo kiekvieno asmeninių poreikių. „Vienaip ar kitaip, pasirenkant vietą, vienas pagrindinių faktorių yra būtent saulės padėtis dienos metu. Jeigu mėgstate saulėtas terasas, geriausia vietą rinktis taip, kad terasa būtų apšviečiama iš pietų ar vakarų pusės. Tačiau kiekvienas individualiai turėtų įvertinti, kiek saulės ir kokiu dienos metu nori matyti terasoje. Išskirti universalių taisyklių vietos pasirinkimui nelabai galima, taigi tikrai nereikėtų nurašyti ir terasos įrengimo šiaurinėje pusėje. Be to, turint omeny Lietuvos klimatą ir karštų dienų skaičių, rūpintis dėl per didelės temperatūros, manau, tikrai nėra pagrindo. Reikėtų paminėti, kad vietos pasirinkimas dažnai būna apribotas įvairių kitų faktorių: namo padėties ir patalpų išdėstymo, kiemo dydžio, jo konfigūracijos bei kraštovaizdžio. Manau, mažai kas norėtų terasą įsirengti judraus kelio pusėje“, – pastebi E. Mėlynis.
Terasų mediena. Renkantis medienos rūšį terasai dažniausiai atsižvelgiama į medžiagų kainą, patvarumą, periodinės priežiūros sudėtingumą ir priežiūros kainą, estetiką.
Terasoms dažniausiai naudojamos šios medienos rūšys:
Impregnuotos pušies mediena. Šiuo metu tai yra vienas populiariausių ir, ko gero, ekonomiškiausias terasos įrengimo sprendimas, teigia E. Mėlynis. „Kaip ir kitos natūralios medienos terasos, pušinės reikalauja kasmetinės priežiūros, tačiau lyginant su kitomis medienos rūšimis, priežiūra yra gana paprasta ir nebrangi. Pušinės terasų lentos gamykliškai džiovinamos ir impregnuojamos giluminiu-vakuuminiu būdu, tai suteikia joms stabilumo ir gerą apsaugą nuo pelėsio, grybelių ir kitokių neapdorotai medienai būdingų problemų“, – pasakoja jis.
Medienos ir plastiko kompozito lentos. Sutrumpintai ši medžiaga dar yra vadinama WPC (angl. wood plastic composite). WPC terasų lentos yra gaminamos iš medienos plaušo, plastiko ir stabilizuojančių cheminių priedų. Tokiu būdu WPC terasų lentos sujungia geriausias medienos ir plastiko savybes. „Šioms lentoms per visą eksploatavimo laiką nereikalingas joks papildomas padengimas impregnavimo ar aliejavimo priemonėmis, jos puikiai atlaiko temperatūros svyravimus, nepleišėja ir neskilinėja kaip mediena, tuo pačiu išlaikydamos ir medienai būdingą šilumą bei jaukumą. Kokybiškos ir tinkamai sumontuotos bei prižiūrimos, jos gali būti eksploatuojamos 25 ir daugiau metų“, – privalumus vardija pašnekovas.
Nors ir brangesnės už pušines, WPC terasų lentos yra panašaus kainų lygio su maumedžiu ar termiškai apdorota mediena.
Termiškai apdorotos spygliuočių lentos. Terminio apdorojimo metu iš tokių lentų pašalinami sakai ir ji įgauna gražią, ypač sodrią rudą spalvą. Nors šios lentos yra šiek tiek pranašesnės estetiniu požiūriu, kaina, lyginant su impregnuotomis pušinėmis lentomis, yra apie 2 kartus didesnė, o kad jos išlaikytų sodrią rudą spalvą būtinas kasmetinis dangos atnaujinimas specialiomis priemonėmis.
Maumedžio mediena. Vertinama dėl savo išskirtinės išvaizdos ir patvarumo, tai yra aukštesnės kainų klasės pasirinkimas. Kadangi maumedžio mediena dervinga, jos nereikia impregnuoti. Tiesa, pastebima, kad ilgainiui maumedžio mediena gali pradėti šerpetoti.
Tropinių lapuočių mediena. Brangi, tačiau atspari mediena (azijinės šorėjos, didžiojo tikmedžio ir kitų rūšių mediena) iš Indonezijos, Brazilijos, Afrikos drėgnųjų miškų yra dar vienas pasirinkimas jūsų terasai. Teigiamos savybės yra mažas drėgmės įgėris, didelis tankis, kietumas, stangrumas, patvarumas. Kone vienintelis šios medienos trūkumas yra kaina – kvadratinis metras gali kainuoti dvigubai, lyginant su maumedžio lentomis.
Lietuviško kietmedžio mediena. Nors tai tikrai ne pats populiariausias pasirinkimas, kai kuriose šalyse terasos dengiamos Lietuvoje taip pat augančių ąžuolo ar uosio mediena. Tiesa, tokia terasa labiausiai tiks vertinantiems išskirtinumą, nes šios medienos lentų kaina yra didelė, ją dar didina būtini apdirbimo metodai – alyvavimas ar terminis apdorojimas.
Paruošimas. Toje vietoje, kur bus terasa, reikėtų pašalinti velėną ir įrengti išlyginamąjį smėlio ar žvyro sluoksnį. Vėliau ant jo patiesiamas geotekstilės paklotas. Jis apsaugos pagrindą nuo drėgmės bei piktžolių. Rekomenduojama padaryti 1–5 % nuolydį, kad galėtų nutekėti vanduo. Tuomet nuolydžio kryptimi reikėtų sukloti gulekšnius. Kitas variantas yra panaudoti betono blokelius – taip terasą šiek tiek kilstelėsite. Ant gulekšnių klojamos terasų lentos, kurios sankirtos vietoje tvirtinamos medvaržčiais. Nepamirškite, kad tarp lentų reikia palikti kelių milimetrų tarpus. Tai svarbu, nes mediena gali laisvai judėti, be to, per tarpus gali nubėgti lietaus vanduo.
Terasą galima įrengti ir ant kieto, betoninio pagrindo. Šiuo atveju svarbiausia įrengti nuolydį bei guklekšnius prie pagrindo pritvirtinti varžtais.
Jei terasos aukštis nuo žemės yra daugiau nei pusė metro, verta pagalvoti apie turėklus ar kitokį barjerą, apsaugantį nuo netyčinių traumų.
Medienos apdirbimas. Geriausia apdirbti medinės terasos paviršių produktais, kurie įsigeria į medieną. Rekomenduojama terasos medieną alyvuoti su Tikkurila Kaluste alyva – taip ne tik išryškinsite medienos tekstūrą, bet ir apsaugosite ją nuo drėgmės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ant terasos yra intensyviai vaikščiojama, todėl spalva blunka. Pasirinkus netinkamus produktus, paviršių teks greitai atnaujinti. Dėl tos priežasties terasoms nereikėtų rinktis dažų – jie neįsigeria į medį, o sudaro plėvelę. Taip paviršius ne tik tampa slidesnis, bet norint jį atnaujinti, seną sluoksnį reikės nušveisti, o aliejuojant užtenka tik truputį pašiaušti paviršių.
