Dar prieš šimtmetį mediniai namai būdavo renčiami todėl, kad nelabai būdavo kitų pasirinkimų, o šiandien, kai rinka kone perpildyta medžiagomis ir produktais, susiręsti rąstinį statinį laikoma jei ne prabangos, tai šiokio tokio prakutimo ženklu. Jeigu ir jums kyla mintis panaudoti rąstus kaip statybinę medžiagą, pažintį su šia sritimi geriausia pradėti nuo medienos savybių.
Kodėl rąstų mediena.
Pirmiausiai pradėkime nuo rąstų trūkumų – griežtėjant reikalavimams, iš esmės sunkoka gyventi rąstiniame name nuolat, jo sienos pasižymi mažesne šilumine varža nei alternatyvios medžiagos. Tai šiandien kelia ginčus ir šiokias tokias dvejones – ar griežtėjant reikalavimams rąstinių namų, kuriuose yra nuolat gyvenama, statyba nenutruks.
Tačiau net ir atmetus šią pasirinktį, kurią dar toli gražu neaišku, ar reikėtų visai užmiršti, yra daugybė galimybių iš rąstų suręsti įvairios paskirties pastatus – pirtelę, pagalbinį pastatą ar tiesiog vasarnamį. Rąstų mediena gerai praleidžia vandens garus, neplanuojant juose gyventi galima neįrengti papildomo apdailos sluoksnio, tokia statyba ekologiška, natūrali ir, nors dėl skonio, sakoma, nesiginčijama, estetiška. Taip pat mediena yra pakankamai sena statybos priemonė, jau spėjusi įrodyti savo ilgaamžiškumą.
Medienos savybės
Rąstiniai pastatai statomi naudojant išimtinai spygliuočių medieną, labai dažnai pušies medieną. Ji pasirenkama todėl, kad yra natūraliai sakuota, o sakai suveikia kaip impregnantas. Taip pat statyboje naudojama ir eglė, nors teigiama, kad išorinėms sienoms, dėl estetinių priežasčių dažniau pasirenkama pušis.
Tik nupjautas medis turi apie 40% drėgmės, natūralu, kad toks rodiklis statybai netinka, todėl rąstai džiovinami iki įprastų 18- 20 %. Džiūdama mediena traukiasi, tad kuo drėgnesni rąstai naudojami statybai, tuo didesnė tikimybė, kad laikui bėgant jie “sės” daugiau nei įprasta. Klijuotų rastų namuose šis rodiklis gali būti ir dar mažesnis.
Rankomis apdirbti rąstai
Rąstai gali būti apvalūs (natūralūs) arba stačiakampio profilio. Didžiausias tokių pastatų privalumas yra natūralumas, jie primena senovėje gamintus namus ir kitus pastatus, puikiai tinka prie kaimiško
kraštovaizdžio, be to, pasižymi visomis gerosiomis medienos savybėmis. Vis dėlto, tokie namai yra brangūs, nes kaip žinia rankų darbas kainuoja– reikia ne tik atitaikyti rąstus, tačiau ir sudėti juos.
Tokie namų statyba užtrunka ilgiau būtent dėl ilgo gamybos laiko, kita vertus, šiais laikais rąstai gaminami gamyklose ar dirbtuvėse, ir galutiniam surentimui atgabenami į vietą.
Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Šis procesas kartojamas, kol siena pasiekia projektinį aukštį. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Tarp rastų dedamos apšiltinamosios medžiagos, o tvirtumui rąstai maždaug kas 2 metrus sujungiami. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
Mašininio apdirbimo rąstai
Tokių namų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Rąstai gali būti tekinami ir gaunami apvalūs (cilindruoti) rąstai, arba frezuojami ir gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Skirtingai nei natūralūs rąstai, mašininio apdirbimo rąstai turi labai tikslias formas, todėl suteikia pastatui tvarkos ir tikslumo įspūdį. Statybos metu tarp rąstų dedamos izoliacinės medžiagos.
Klijuotos medienos rąstai
Klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir mechaniškai apdirbami. Pirmiausia kamienas supjaustomas į lentas, tada, jos nuobliuojamos bei papildomai apdorojamos. Tuomet specialus presas medieną klijuoja į vientisą rąstą. Tokio metodo privalumas? Itin kokybiškai pagamintų rąstinių pastatų sienos sėda labai minimaliai, kitų judėjimas gali būti ženklus. Įprastai tokiai statybai naudojami rąstai yra apie 20 % drėgnumo, o juos klijuojant galima pasiekti apie 10 % drėgnumą, kitaip tariant, iki minimaliai sumažinti sėdimą.
Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, pro kuriuos gali praeiti oras ir vandens garai, tada rąstų namas nepraranda savo natūralių savybių, „kvėpuoja“.
Tiesa, šio tipo namų ir kitų pastatų kvadratinio metro kaina gali būti apie ketvirtadalį didesnė nei nei neklijuotų rąstų namų. Taip pat tokia statybai kai kada prikišamas ir ekologiškumo trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad sutvirtinant plokštes vieną su kita naudojami klijai.
