Apie tai, kokia gali būti ilgaamžė terasa pasakoja mūsų skaitytoja, kuri rašo Statau Sodybą tinklaraštį.
Pasirinktas medis – maumedis, pats paprasčiausias, lygus (su grioveliais, kur daro terasoms – nėra taip jau gerai, nes tuose grioveliuose tiesiog kaupiasi purvas…). Maumedis vėlgi nepirmarūšis, o penktos kategorijos. Kodėl maumedis? Nes jo nereikia nei dažyti, nei alyvuoti, jis natūralus ir ilgaamžis. Su laiku nuo ultravioletinių spindulių jis įgauną gražią pilką (grafito) spalvą ir tiek žinių – jokių rūpesčių ir atrodo estetiškai. Varžtai – specialūs skirti terasoms. Plotas – terasa 7 x 4 = 28, ir dar terasos pratęsimas, tai viso 35 kv.m.
Iš pradžių įbetonuojami poliukai, žemėje pragręžus 70 cm gylio duobes su rankiniu grąžtu. Daug tokių poliukų su išsikišusiom smeigėm. Terasa pakelta gana aukštai – 40 cm. Šiaip galiu pasakyti, kad aukšta terasa yra gerai bent jau dėl 2 dalykų – joje tikrai kažkaip ženkliai sausiau nei ant žemės, jaukiau; kitas dalykas – kuo aukščiau, tuo mažiau visokių vabzdžių atropoja.
Kad žolė neaugtų – juoda plėvelė. Ant plėveles pribarstėmė akmenų. Šįkart pagailėjau skirti pinigų skaldai, o ir dėl terasos aukščio galima buvo visokių didelių akmenų ir plytų primėtyti.
Tuomet statomi balkiai – jų buvo likę visokių nuo stogo darbų, taigi nė vieno lito neišėjo karkasui. Vienoj vietoj balkis labai ilgas, tai jis sujungtas taip:
Teko spręsti kaip padaryti taip, kad kraštiniai balkiai būtų kuo arčiau sienų (kad terasos lentų galiukai į juos remtųsi) – su rankiniu grąžtu nėra lengva prieiti – trukdo siena jį sukti. Taigi viename tokiame nepatogiame kampe pritvirtintas metalinis kampukas ir prie jo balkio galiukas, vaizdas iš arti:
Vaizdas iš toli:
Taigi pratęsiant balkių tvirtinimo prie stulpelių temą. Neblogai, kai terasa lygi, o kai didelė, tai tą lygumą išgavome taip, kad ant smeigių užsukamos veržlės ir poveržlės, ir tuomet jūs galite sukalioti kiek tinkami veržles, ir taip išlyginti balkius, kad jie gulėtų lygiai.
Iš viršaus dar poveržlė ant jos veržlė ir tokioje skylutėje, kad po to lentoms netrukdytų:
Terasos pratęsimas – plotis 1,4 ir vienas balkis prisiglaudęs prie išbetonuoto gėlyno krašto, todėl jį tokį prigludusį nuo to betono drėgmės izoliavome ruberoidu (matosi prispaustas blokelių gamaliukais), o patį balkį pritvirtinome taip pat tiesiai prie išbetonuoto gėlyno pamato. Įrengus karkasą, tvirtinamos lentos. Jas tvirtinome specialiais terasiniais medvarščiais.
Kad maumedis neįskiltų, pradžioje gręžiama siaura skylutė, ir tik po to į ją įgrežiamas medvaržtis:
Lentos su tarpais būtinai, medis visaip kaip plečiasi ir vaikšto, o su tarpais kvėpuos, ir šluoti patogiau bus:
Po apačia štai kaip atrodo – prispausta plėvelė visokiais akmenimis ir plytų likučiais:
Štai didžioji terasos dalis:
O čia siauroji, ji pratęsia didžiąją ir atrodo kaip simpatiškas lieptelis:
Terasa pavyko tokia (apjuosianti būsimą gėlyną):
Ką gi, laikas laiptams. Terasos kraštas – ant poliukų, o laiptams išgręžti papildomi poliukai, juose įbetonuoti metaliniai kampai, t.y. jų apačia įbetonuota, o kitas galas remiasi į aukštesnius poliukus. Reikėjo iš anksto numatyti tų poliukų aukštį. Apskirtai su pakopų aukščiu situacija tokia – kad būtų jais patogu vaikščioti turi būti 16-17 cm. Taigi tokia nepaprasta konstrukcija pavyko:
O dabar iš arčiau. Matyti metalinis kampas, kampus nevirinome, o metaliniais varžtais tiesiog sujungėme. Remiasi ant poliuko:
O prie metalo jau pritvirtino medines lentutes:
Prie šių medinių lentučių tvirtinsis lentos tiek iš viršaus, tiek iš priekio:
Na, ir tvirtinamos lentos, gaunasi graži pakopa:
Na, o čia jau visai gražu:
Siaurosios dalis laipteliai kiek sudėtingesni, nes jie kampu sueina. Suformuojama atrama – betonuojamas poliukas, metalinis kampukas jame:
Iš arti jis štai taip atrodo:
Rimtai taip pritvirtintas:
Tuomet tokia lenta su iškandimu:
Vienas jos galas po balkiu, ant poliuko:
Kitas galas – ant atramos:
Ir tokiu štai rimtu sriegiu prikaustomas:
Suformavus atramą, visa kita jau lengvai sutvirtinama ir pritvirtinama, ir turime tvarkingus laiptelius.
Šaltinis: Statausodyba.blogspot.com