Šiandien mažai ką nustebintume originaliomis apdailos medžiagomis. Beveik kasdien pasirodo naujų variantų, todėl net ir profesionalui ne visuomet pavyksta žengti koja kojon su naujovėmis. Nepaisant didžiulės dirbtinių dangų pasiūlos natūralios medžiagos vis dar užima garbingą nišą. Tiesa, galėtume sakyti, kad šiandien natūralios medžiagos priskiriamos jau ne eilinių, bet išskirtinių medžiagų kategorijai. Puikus tokios medžiagos pavyzdys – natūralus akmuo.
Dar visai neseniai granito luitų pamatai, akmenimis grįsta gatvė ar akmeninė tvora reiškė tik tai, kad netoliese yra daug akmenų. Šiandien natūralus akmuo – savotiškas namų šeimininkų finansinės gerovės patvirtinimas. Tinklalapis 7dach.ru siūlo susipažinti su keletu būdų, kaip panaudoti akmenį išorinei namo apdailai ir kraštovaizdžiui kurti.
Koks akmuo tinka šiems darbams? Tiesą pasakius, visoks – toks, koks jums atrodo gražiausias ir geriausiai tinka dizaino idėjoms įgyvendinti.
Techninės charakteristikos
Renkantis medžiagą svarbu atsižvelgti į jos atsparumą karščiui vasarą ir šalčiams žiemą, didelei drėgmei ir kitiems neigiamiems aplkinkos veiksniams. Ne mažiau svarbus ir medžiagos atsparumas apkrovai bei mechaniniams pažeidimams. Kokie parametrai taikomi charakterizuojant akmenį?
Atsparumas šalčiams
Tai vienas svarbiausių natūralaus akmens, naudojamo išorės darbams, parametrų. Paprastai jis nurodomas techniniame medžiagos aprašyme. Atsparumas šalčiams – tai rodiklis, atspindintis medžiagos, pripildytos vandeniu, galimybes atlaikyti pasikartojančius įšalimus ir atitirpimus.
Šis rodiklis įtraukiamas ne tik į natūralaus akmens, bet ir į visų kitų statybinių medžiagų aprašymus, jei tos medžiagos naudojamos atvirame ore. Jis žymimas raide F ir skaičiais nuo 50 iki 1000. Skaičiai reiškia įšalimo ir atitirpimo ciklų skaičių, t. y. kiek kartų konkreti medžiaga gali atlaikyti tokią apkrovą nepradėjusi irti. Kadangi į akmenį patekęs vanduo gali išsiplėsti apytiksliai 10 proc., jam tenka pakankamai stipri apkrova. Taigi, renkantis medžiagą takeliams pirmenybę derėtų teikti tankioms akmens rūšims, kurios mažiausiai sugeria drėgmę – granitui, kvarcitui, smiltainiui, klinčiai.
Kietumas
Dažniausiai išorės apdailai naudojamas granitas, smiltainis, klintis, tufas ir skalūnas. Tiesa, dar galima naudoti marmurą ir travertiną, tačiau svarbu nepamiršti, kad laikas, temperatūra, lietus ir vėjas neigiamai veikia šio akmens paviršių.
Garsiųjų Sankt Peterburgo Marmuro rūmų fasadų apdailai naudotas itin žavingai atrodantis rusvų atspalvių marmuras. Tiesa, jis išgautas tikrai ne Italijoje, o kur kas šiauriau esančioje Karelijoje. Deja, laikui bėgant daili rožinė Marmuro rūmų spalva nubluko dėl prasto oro, vėjo keliamos erozijos ir miesto smogo.
Dilumas
Norint apipavidalinti sienas, svarbu, kiek akmuo atsparus erozijai, o įrengiant terasų dangą ir takelius – natūralaus nusidėvėjimo veiksnys. Šis rodiklis apibrėžiamas sluoksnio, nusitrinančio nuo akmens dangos paviršiaus per metus, kai žmonių srautas siekia milijoną, storiu. Granito ir kvarcito natūralaus nusidėvėjimo rodiklis – mažiau nei 0,12 mm, o štai medžiagą, pagal nusidėvėjimą priskiriamą penktai grupei, pavyzdžiui, trapesnę klintį milijonas žmonių per metus nudėvėtų 2,5 mm.
Savaime suprantama, kad ši charakteristika svarbi viešoms vietoms, nes vargu ar jūsų sodo takeliais per metus pražygiuos toks žmonių srautas.
Be šių pagrindinių parametrų yra ir kitų charakteristikų: tankis, kietumas, svoris, rūgštingumas, drėgmės sugėrimo rodiklis ir kt. Visi šie veiksniai vienokiu ar kitokiu būdu daro poveikį pagrindiniams jau išvardytiems parametrams. Dar viena charakteristika, kuri rūpi daugeliui žmonių, ketinančių naudoti natūralią medžiagą namo apdailai, – jos radioaktyvumas.
Stilistinės charakteristikos
Žinoma, medžiagos būna įvairių stilių ir spalvų. Natūralaus akmens asortimentas milžiniškas, taigi kiekvienas ras sau tinkamiausią variantą. Vieniems imponuoja granito griežtumas, kitus žavi klinties paprastumas, o štai gamtiniame kraštovaizdyje daugeliui gražiausias – porėtas samanomis apaugęs grindinio akmuo.
Natūralaus akmens naudojimas apdailos darbuose
Fasado darbai
Natūralus akmuo naudojamas tiek visam fasadui, tiek kai kuriems jo elementams – karnizams, kolonoms, piliastrams ir kampams – apipavidalinti. Kaip ir įrengiant interjerą, medžiaga ir jos apdorojimo būdas priklauso nuo pastato stilistikos.
Priklausomai nuo pastato koncepcijos pasirenkamas medžiagos tipas, jos spalva ir paviršiaus faktūra. Spalvos pasirinkimas – užsakovo ir architekto sprendimas. Medžiagos tipą pibrėžia ne tik vizualinis įspūdis, bet ir atsparumas apkrovoms – aplinkos poveikiui. Patvariausi ir ilgaamžiškiausi yra granitas, gabro, diabazas, bazaltas ir kvarcitas.
Faktūros ir paviršiaus apdorojimo variantai
Dekoratyvinį akmens aspektą lemia ne tik spalva. Skirtingais būdais apdorotų paviršių derinys dažnai atrodo įspūdingiau nei akmens spalva ir raštas. Juk fasadą dažniausiai tenka apžiūrėti iš tolo, todėl smulkios gyslelės ne taip gerai matomos. Be to, skirtingai apdorojant akmenį keičiasi jo atspalvis: poliruotų plotų tonas būna tamsesnis ir sodresnis nei matinių. Apdoroto akmens paviršiaus faktūros taip pat gali būti skirtingos. Gali būti išgaunama grubi reljefinė faktūra, imituojant natūralų, „laukinį“ paviršių. Tokiu būdu galima apdoroti bet kokios rūšies akmenį.
Poliruojamas tiek granitas, tiek ir marmuras, tačiau mūsų klimato sąlygomis išorėje dažniau naudojamas granitas, bazaltas, porfyras ir kvarcitas. Kadangi šių rūšių akmuo yra tankios struktūros ir mažai sugeria drėgmę, jis yra atsparesnis temperatūrų svyravimams ir taip vadinamiems įšalimo ir atitirpimo ciklams.
Grindiniui kloti dažniausiai naudojamas smiltainis, klintis, lemezitas ir kvarcitas. Tiesa, pasitaiko ir granito, kurį galima skaldyti sluoksniais. Ryškiausias sluoksniais skaldomo akmens pavyzdys – skalūnai.
Fasadus apipavidalinti akmens plytomis galima dviem būdais: šlapiuoju, kai akmens plytos prie paviršiaus priklijuojamos, ir sausuoju – šis būdas naudojamas montuojant ventiliuojamus fasadus. Tokiu atveju plonos akmeninės plytos tvirtinamos prie karkaso specialiais tvirtinimo elementais.
Fasado apdailos darbams naudojant akmenį svarbu nepamiršti, kad apdailos elementai sunkiai sveria. Montuojant šlapiu būdu būtina naudoti specialius klijus ir mechaniškai tvirtinti atskirus akmenis vielos kilpelėmis ar kitokiu būdu.
