Vilniaus senamiesčio širdyje, visai šalia Šv. Onos bažnyčios esantis butas išlaikęs autentišką stilių. Senamiesčio kontekstas kuriant interjerą buvo labai svarbus. Interjere sena draugauja su nauja ir kuria šviežią buto istoriją. Projekto autorė, interjero dizainerė Simona Vilutė teigia, jog interjere norėjosi išlaikyti gana minimalistinį, švarų, neperkrautą stilių.
Objekto dosjė:
Plotas – 36 kv. m.
Gyvenamoji erdvė: svetainė sujungta su virtuve, miegamasis, vonios kambarys.
Projekto autoriai – Simona Vilutė
Tai antras, ne pagrindinis šeimos būstas, todėl planuojant reikėjo gerai įsigilinti į klientų poreikius, rasti tinkamą interjero sprendimą mažoje erdvėje. Daug dėmesio skirta medžiagų, prietaisų kokybei, rinkti ilgaamžiai, kuo įmanoma natūralesni sprendimai, medžiagos.
Modernumas išsaugant autentiką
Kuriant senamiestyje esančio buto interjerą buvo siekta išlaikyti autentiškas detales, pavyzdžiui, storo mūro sienas ir atidengtus bei atnaujintus medinius balkius. Modernaus dizaino objektai derinti su senais. Pavyzdžiui, objekte rastos kopėčios paruoštos antram gyvenimui – nuvalytos ir panaudotos kaip autentiškas svetainės akcentas. Vintažinės kėdės buvo pastatytos prie pagal užsakymą gaminto masyvaus valgomojo stalo su modernaus dizaino kojomis.
Bevykdant būsto įkūrimo darbus sienoje buvo atrastos senos nišos, jos buvo atidengtos, taip virtuvės stalviršis tapo gilesnis, ten buvo sumontuotos lentynos. Kadangi būsto plotas nėra didelis, buvo stengtasi išlaikyti erdvumą. Daug būsto naudojimo funkcijų yra integruotos arba padarytos multifunkcinio naudojimo.
Interjere vyrauja ryškios tekstūros: grubios sienos, šukuotas medis, sendintos grindų lentos. Netrūksta ir modernių elementų: šviesi, šiuolaikiška virtuvė ir šviestuvai. Įdomu tai, kad projektuojant vonios kambarį buvo galimybė į jį patekti tik iš miegamojo, todėl norėjosi įėjimą užmaskuoti, tad durys atrodo lyg spintos dalis.
Maksimaliai išnaudotas plotas
Interjerą kūrusi dizainerė Simona pasakojo apie svarbiausius interjero kūrimo sprendimus, padarytus kiekvienoje zonoje: „Pirmiausia buvo suprojektuota didesnė virtuvė, suformuota vonios zona. Buvo maksimaliai išnaudojamas kiekvienas centimetras, patalpose matomos įvairaus dydžio autentiškos nišos, viską taip ir palikome. Nors būstas ir yra senamiestyje, bet turėjo būti pritaikytas šiuolaikiniam žmogui, tad technologija turėjo neužgožti autentikos, bet atlikti savo funkciją“. Interjere buvo atidengtos senos medinės lubos, taip erdvė įgavo daugiau aukščio, kartu tapo puikiu interjero akcentu, nes mediniai balkiai buvo gerai išsilaikę.
Nelengvi techniniai sprendimai
Kadangi apdailos darbai buvo vykdomi senos statybos name su medinėmis perdangomis, netrūko iššūkių. Elektros instaliaciją bute reikėjo perdaryti iš naujo, nebuvo aiškūs įvadų taškai, neegzistavo šildymo sistema, reikėjo iš pagrindų suformuoti vonią. Daug laiko kuriant namus atėmė techniniai sprendimai.
„Interjeras senamiesčio kontekste – nelengva užduotis. Svarbu suderinti sena ir nauja, todėl kuriant tokį būstą būtina rasti balansą“ , – pasakoja interjerą kūrusi Simona. Nors kuriant interjerą netrūko sunkumų, vis dėlto, anot Simonos, buvo įdomu gilintis į pastato istoriją, ieškoti medžiagų, tekstūrų.
