Vasara – atostogų metas, o dažno poilsiautojo atostogų planuose ir skrydžiai į svečias šalis. Kiekvieną kartą skrisdami lėktuvu savo saugumą ir komfortą patikime į lėktuvo įgulos rankas. Dažniausiai jaustis gerai skrydyje mums padeda skrydžių palydovai, o ar susimąstote, kas svarbiausia jų darbe? Dinamiškas, romantiškas, pilnas kelionių į tolimus kraštus – taip dažnas įsivaizduoja skrydžių palydovų darbą. O kaip yra iš tiesų? „Avion Express“ vyr. skrydžių palydovas Santinas Janonis pasakoja, kad šiame darbe tenka ne tik daug keliauti, bet ir atsakingai rūpintis keleivių saugumu.
Prieš kiekvieną skrydį – aiškus planas ir atsakomybės
Skrydžių palydovų darbe rutinos nedaug. Pasak Santino, kiekviena diena darbe yra visiškai skirtinga – naujos kryptys, nauji žmonės, naujos situacijos. Vis tik kiekvieną skrydžio dieną skrydžių palydovai pradeda nuo skrydžio plano, kurį atsakingai susidėlioja ir aptaria kartu su įgulos kapitonu.
„Susitikimo metu prisistatome savo kolegoms ir aptariame visas skrydžio detales: skrydžio trukmę, keleivių skaičių, oro sąlygas, specialiosios kategorijos keleivius“, – pasakoja Santinas. „Priklausomai nuo pozicijos, kiekvienas skrydžio palydovas yra atsakingas už tam tikrus darbus. Prieš žengiant į lėktuvą taip pat aptariame kelis scenarijus, pavyzdžiui, gaisrą lėktuve, evakuaciją avarinės situacijos metu ir pirmosios pagalbos teikimą. Tokiu būdu įsitikiname, jog kiekvienas iš mūsų yra pasiruošęs ir pajėgus tinkamai elgtis įvairiose situacijose.“
Kiekviename orlaivyje yra gausu avarinės įrangos: garsiakalbiai, pirmosios pagalbos rinkiniai, gelbėjimosi liemenės, deguonies buteliai, gesintuvai. Kiekviena iš šių priemonių prieš skrydį privalo būti patikrinta, kad, kilus avarinei situacijai, viskas tinkamai veiktų. „Tik įsitikinę, kad visa lėktuvo įranga veikia tinkamai ir lėktuvas yra saugus, esame pasiruošę su šypsenomis veiduose sutikti keleivius“, – pasakoja Santinas.
Ne paslaptis, kad daugiausiai dėmesio reikalaujančios užduotys – keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas. Keleiviui gali atrodyti, kad nieko ypatingo nevyksta, o skrydžio palydovai tiesiog sveikinasi, bet tardami kiekvienam svečiui „sveiki atvykę“, skrydžio palydovai ir toliau intensyviai dirba – „skenuoja“ kiekvieną žmogų, žengiantį į orlaivį. Pasak Santino, tam yra kelios priežastys.
„Neblaivūs keleiviai gali kelti pavojų skrydžio saugumui, žmonėms, jaučiantiems skrydžio baimę, suteiksime papildomo dėmesio, o taip pat įsiminsime keleivius, kurie atrodo fiziškai pajėgūs padėti avarinės situacijos metu.“ Baigus keleivių įlaipinimą, skrydžio palydovai dar kartą suskaičiuoja, kiek žmonių yra salone, bei patvirtina šiuos skaičius su antžeminio aptarnavimo darbuotojais. Gavus kapitono leidimą, orlaivio durys uždaromos – metas kilti į dangų.
Verta stebėti saugumo instruktažą
Vienas svarbiausių saugaus skrydžio aspektų – saugumo demonstracija, kurios metu orlaivio palydovai parodo, kaip elgtis ištikus avarinei situacijai. Ne paslaptis, kad daugelis keleivių į demonstraciją numoja ranka, manydami, jog šių žinių jiems neprireiks. Tačiau Santinas ragina dėmesingai stebėti instruktažą.
„Nors lėktuvas yra pati saugiausia transporto priemonė pasaulyje, privalome būti pasiruošę viskam, net netikėčiausiems scenarijams“, – sako jis. „Nepamirškite atkreipti dėmesio į saugumo demonstraciją ir taip parodyti pagarbą žmonėms, kurie rūpinasi jūsų saugumu.“
Keleiviai neretai atkreipia dėmesį ir į tam tikrą sėdėjimo poziciją, kurią palydovai užima lėktuvo kilimo ir nusileidimo metu – delnai laikomi po šlaunimis, kojos tvirtai suglaustos ant žemės, o galva pakreipta į viršų. Tai yra saugiausia pozicija pavojingiausiais skrydžio etapais.
„Taip sėdint yra sumažinama kaulų lūžių ir sužeidimų rizika. Daugiau nei 80% avarinių situacijų ištinka būtent kilimo ir nusileidimo metu, todėl šios skrydžio fazės yra laikomos kritinėmis. Lėktuvui kylant ir leidžiantis, galvose kartojame tam tikrus evakuacijos scenarijus, mintimis peržvelgiame, kur yra reikiama avarinė įranga bei kurie keleiviai galėtų mums padėti kilus avarinei situacijai. Trumpai tariant, lėktuvo įgula yra tikri savo srities profesionalai, gebantys atlikti visas šias svarbias pareigas su šypsena veide.“ – paaiškina Santinas.
Poilsis – atgauti jėgas ir pažinti svečius kraštus
Norint užtikrinti skrydžių saugumą, aviacijos darbuotojams – tarp jų ir skrydžių palydovams – yra taikomos griežtos poilsio taisyklės. Pagrindine daugumos avarinių situacijų priežastimi išlieka žmogiškasis faktorius, todėl kiekviena aviakompanija ir jos darbuotojai privalo laikytis Europos oro saugumo asociacijos keliamų reikalavimų poilsio trukmei.
„Tinkamas poilsis sumažina žmogiškosios klaidos riziką iki minimumo. Tai svarbu, nes aviacijoje net ir menkiausia klaida gali sukelti milžiniškas pasekmes,“ – teigia Santinas. „Priklausomai nuo darbo dienos trukmės, planuojant skrydžio palydovų tvarkaraščius turi būti numatytos bent 10-12 valandų netrukdomo poilsio tarp skrydžių. Kiekvienas iš mūsų turime atsakingai užtikrinti tinkamas sąlygas poilsiui ir skirti šį laiką atgauti jėgoms bei prisitaikyti prie skirtingų laiko zonų.“
Tačiau skrydžio palydovai poilsio metu taip pat randa laiko pažinti vietas, į kurias atveda jų darbas. Santinas savo karjeros metu jau aplankė 30 šalių, o kadangi šiuo metu dirba „Avia Solutions Group“ priklausančių „Avion Express“ avialinijų bazėje Berlyne, gali iš arčiau pažinti Vokietijos sostinę.
„Neskraidome kiekvieną dieną, todėl tikrai yra progų aplankyti ir apžiūrėti įvairias vietas. Žiemą būna dar įdomiau – tuomet skrydžių sezonas persikelia į rytus. Pavyzdžiui, praėjusią žiemą net 40 dienų praleidau Vietname, iš ten aplankiau ir Indoneziją“, – pasakoja skrydžių palydovas.
Tokios kelionės labai praturtina. Pasak Santino, galimybė susipažinti su kitomis kultūromis bei tautomis priverčia į viską pažvelgti kitaip ir permąstyti tai, kas iki šiol atrodė „normalu“: „Mūsų aviakompanijoje skrydžio palydovai gauna unikalią galimybę pasisvečiuoti ne tik skirtingose Europos šalyse, bet ir tokiuose tolimuose kraštuose kaip Meksika ar jau minėtas Vietnamas. Šios patirtys nepaprastai prisideda prie mūsų, kaip asmenybių, augimo, neatpažįstamai praplečia mūsų pasaulėžiūrą bei priverčia suvokti, koks, iš tiesų, šis pasaulis yra unikalus ir spalvingas.“
Ne profesija, o gyvenimo būdas
Vienas žaviausių skrydžio palydovo darbo aspektų Santinui – nežinojimas, kas laukia rytoj. „Šiandien gali mėgautis pusryčiais Paryžiuje, o rytoj vakarienę valgyti Kanarų salose“ – juokiasi jis. „Kai kurie kolegos tampa artimi lyg šeima, o su kai kuriais ryšys nutrūksta vos tik išlipus iš lėktuvo, tačiau tai taip pat yra šio darbo žavesys – besitęsiančios pažintys, kurios atneša į gyvenimą naujų patirčių ir išmoko naujų įgūdžių.“
Visgi ši profesija yra kur kas daugiau nei kelionės ar darbas lėktuvo salone. Tai – gyvenimo būdas, turintis ir neigiamą pusę.
„Norint sėkmingai kilti karjeros laiptais šioje srityje, reikia ne tik punktualumo, kantrybės ir darbštumo. Viena svarbiausių charakterio savybių skrydžių palydovo profesijoje yra gebėjimas lavinti savo psichologinį lankstumą, nes kartais tenka susitaikyti, kad teks netgi pačias svarbiausias metų šventes praleisti be artimųjų“, – pasakoja Santinas.
Nuo 1912-ųjų, kai gimė orlaivio palydovo profesija, šis darbas pasikeitė neatpažįstamai, todėl verta permąstyti nusistovėjusius stereotipus. „Mūsų atsakomybės apima kur kas daugiau nei šypsotis keleiviams ir tiekti kavą. Dėvėdami bet kurios aviakompanijos uniformą, esame ne tik tos kompanijos veidas, tačiau ir gydytojas, psichologas, ugniagesys ir žmogus, ištikus nelaimei, evakuojantis orlaivį per 90 sekundžių. Šiandien pagrindinis prioritetas mūsų darbe yra keleivių saugumas, tad labai vertiname lėktuvą paliekančių keleivių ištartus nuoširdžius „ačiū“.“ – sako Santinas.
