Sklype, besiribojančiame su Elektrėnų mariomis, interjero architektė Ainė Bunikytė įrengė atostogų nuotaika dvelkiantį poilsio namuką, sukonstruotą iš jūrinių konteinerių.
Nuotraukos – Simono Linkevičiaus ir Ainės Bunikytės (terasa).
Projekto autorė – interjero architektė Ainė Bunikytė.
Kaip tikina pati interjero architektė, šiame projekte įdomiausia tai, kad namukas buvo sukonstruotas iš jūrinių konteinerių. „Tai yra trys konteineriniai moduliai, sujungti į vieną namelį. Du moduliai yra 6,05 x 2,4 m, vienas – 4,85 x 2,45 m ploto, bendras patalpų plotas sudaro 36,38 m²“, – pasakoja projekto autorė. Pasak jos, tai buvo atskiras modulinių sistemų projektas su jau paruoštomis langų ir durų vietomis, o interjero architektės užduotis buvo interjero bei terasos dizainas.
Palei namelį į ežero pusę įrengta didelė terasa, į kurią pro didelius langus tarsi prasiplečia vidinės erdvės, sukurdamos glaudų tarpusavio ryšį. Terasai pritaikytos pilkos, nuo saulės lengvai blunkančios lentos, puikiai derančios prie tamsiai pilko profiliuota skarda apdailinto eksterjero.
Terasai dekoruoti interjero architektė pasiūlė rūdinto „Corten“ plieno vazonus – laikui bėgant jie gražiai keičiasi dėl atmosferos poveikio. Augalai taip pat buvo renkami itin kruopščiai – čia pasodinti palmes ir šiltus kraštus primenantys išraiškingų formų žoliniai augalai, o greta terasos pasodintos kelios tikros palmės, padedančios kurti atostogų atmosferą.
Terasai Ainė Bunikytė parinko spalvingas garsaus dizaino „Acapulco“ kėdes – jau vien jų pavadinimas primena apie atostogas ir kuria atpalaiduojamą nuotaiką.
Kadangi didieji namelio langai ir terasa suformuoti pietinėje pusėje, apsisaugoti nuo kaitrios saulės padės sumontuotos ritininės markizės.
„Šeimininkai – dėl vandens sporto galvas pametusi pora – interjere pageidavo netradicinių, žaismingų sprendimų, – pasakoja Ainė. – Kaip tik dėl to norėjau akcentuoti energiją, aktyvų gyvenimo būdą, žaismingumą. Interjeras projektuotas kartu su terasa, tad kviečia judėti ir eiti į lauką. Čia svarbus pralaidumas – ryšys tarp išorės ir vidaus, o dizaino sprendimai neįpareigojantys ir neužgožiantys pro langą matomo vaizdo – tyvuliuojančių Elektrėnų marių, tikrų palmių, terasos, priešingai – jį papildantys. Nedidelėje erdvėje lengvumo jausmą kuria paprastos formos, šviesios spalvos. Medinės žaliuzės ir šešėlių žaismas, išnaudojant pietinę langų kryptį saulėtą dieną, mėlynai beicuota fanera ir terrazzo rašto plokštumos susijungia į nuotaikingą visumą.“
Projektuojant interjerą buvo svarbu, kad parinktos medžiagos būtų natūralios, tikros, todėl čia vyrauja medis, akmuo, stiklas. Šios medžiagos gražiai dėvisi, yra ilgaamžės, malonios liesti ir puikiai dera atostogų namelyje prie ežero.
Išlaikydama atostogų nuotaiką, projektuotame interjere Ainė Bunikytė pritaikė vaiskias, paplūdimį primenančias spalvas. Šeimininkai pageidavo ko nors neįprasto, drąsesnio, tad projekto autorė pasiūlė ryškius mėlynus akcentus – šia spalva dažyti faneros paviršiai, kuriais dekoruota virtuvės zona ir priešais ją esanti svetainės siena, kaip dekoratyvų elementą paliekant natūralaus medžio atspalvio briaunas. O neutraliame pilkos spalvos fone įkomponuotas ryškus oranžinis lakoniško dizaino krėsliukas suteikia erdvei smagumo ir žaismingumo.
„Interjere panaudotas terrazzo raštas tarsi susieja du elementus: paplūdimio smėlį bei akmenukus ir industrinę namuko koncepciją. Žaismingi terrazzo rašto akmenėliai puikiai dera prie mėlyno kolorito faneros plokštumų“, – pasakoja projekto autorė.
Dėl specifinių konteinerių modulių techninių sąlygų grindims buvo galima rinktis tik vinilinę dangą. Ainė Bunikytė pritaikė praktišką neutralaus pilkšvo kolorito dangą, padedančią išryškinti pagrindinius interjero spalvinius akcentus.
Sumanus sprendimas
Prieškambario zonai įrengti galinėje sienoje suformuota nedidelė niša, dekoruota terrazzo rašto apdaila. Ji vizualiai įsilieja į bendrą interjero kompoziciją ir atlieka savo funkciją: čia sumontuoti keli kabliukai drabužiams ir nedidelis suolelis-lentynėlė. Tokiu pačiu principu į mėlynąją galinę sieną įterptos dar dvi terrazzo lentynėlės suteikia vienspalvei plokštumai žaismingumo.
Šiek tiek industrinio braižo – nepaslėptos apdailos plokščių sujungimo vietos, atviros faneros briaunos, subtilios juodos spalvos linijos – suteikia daugiau išraiškos ir pabrėžia drąsią stilistinę koncepciją.
Šeimininkų pageidavimu du moduliai buvo sujungti į vieną gyvenamąją erdvę, dar vienas modulis pritaikytas dušo kambariui ir sandėliukui, kur patogu sukrauti įvairius šeimininkų vandens sporto reikmenis. Bendrajame kambaryje įrengtos pagrindinės zonos – svetainė, valgomasis ir virtuvė. Kadangi namukas neskirtas gyventi nuolat, miegamojo erdvės atsisakyta, vietoj to svetainėje įkomponuota funkcionali miegamoji sofa. „Kai kurie baldai buvo projektuoti individualiai, kiti – pirkti gatavi šiam projektui, visi jie tiek funkciškai, tiek stilistiškai atitinka visą konteinerinio namelio koncepciją: yra ergonomiški, ne masyvūs, o kuriantys lengvumo jausmą, žaismingi“, – sako projekto autorė.
Gera idėja
Konteinerinių modulių specifika lėmė kai kuriuos vidaus įrengimo sprendimus: čia nerekomenduojama kabinti lentynų, todėl virtuvės lentynos buvo tvirtinamos prie stalviršio. Viršutinių virtuvės spintelių atsisakyta dėl interjero specifikos – siekiant išsaugoti erdvės ir lengvumo įspūdį.
Siekiant nedidelėje erdvėje sukurti lengvumo pojūtį, virtuvės baldai buvo projektuojami su kojelėmis, pakelti nuo žemės.
Projektuodama baldus interjero architektė derino funkciją ir estetiką: virtuvės baldai palei langą pagaminti su atviromis lentynėlėmis galinėje dalyje, kur patogu laikyti įvairius daiktus neperkraunant jais interjero.
Sienų apdailai buvo pritaikyta netradicinė apdailos medžiaga – laminuotos baltos spalvos medžio drožlių plokštės. Toks sprednimas pasirinktas dėl namo konstrukcijos specifikos – pasak projekto autorės, moduliai tarpusavy gali sąlygoti nedidelį judėjimą, vibraciją, tad gipskartonio plokštės galėtų trūkinėti.
Kadangi namukas pritaikytas laisvalaikiui ir poilsiui, nedidelėje erdvėje įkomponuotas nemažas stalas – prie jo patogiai galėtų tilpti aštuoni žmonės. Tačiau neatsitiktinai stalas buvo parinktas paaukštintas, su pusbario kėdėmis – susirinkus didesnei kompanijai, čia galima suruošti švedišką stalą neįpareigojant visų svečių prie jo susėsti.